Ne kartą teko pastebėti, kad ir į pirmąją klasę atėjęs vaikas dar sunkiai gali suregzti sakinį, išreikšti mintį. Dažniausiai ir užaugus tokių žmonių kalba lieka skurdi, lėtai formuluojamos frazės, viešai pasisakyti prilygsta košmarui, kadangi sparčiausiai kalba vystosi ankstyvame amžiuje.
Ką gali padaryti mama, kad vaikas kuo anksčiau, sklandžiau ir drąsiau pradėtų kalbėti?
Kūdikis prie motinos balso pripranta dar būdamas įsčiose, nes vaisiaus vandenys gerai praleidžia garsą, todėl gimęs jis labai gerai jausis, kai jūs kalbėsite. Jis atpažins šį balsą tarp daugelio kitų.
Mamos balso skambesys – tai informacija apie supantį pasaulį, todėl vaikas sutelkia dėmesį būtent į balso skambesį ir intonaciją. Naujagimiai labai palankiai reaguoja į aukštą balsą, todėl, kad instinktyviai jį tapatina su neagresyviu elgesiu. Žemi garsai kūdikį gąsdina (todėl nejuokaukite vaizduodama mešką…) Šiaip kūdikiai labai mėgsta įvairių gyvūnų pamėgdžiojimą, tik, žinoma, ne riaumojimą.
Mokslininkai sako, jog moterų balsas yra aukštesnis už vyrų būtent todėl, kad jos auklėja vaikus.
Sekite naujagimiams pasakas. Jų intonacijos tinka mažų vaikų suvokimui. Kuo dažniau pasakokite, o ne skaitykite iš knygos. Pasakokite iš atminties, iš savo vaikystės. Prisiminkite, ką jums sekdavo mama arba močiutė.
Nekalbėkite greitai. Aiškiai tarkite visus garsus, pakartokite tą pačią frazę kelis kartus, ją iliustruokite vaizdais.
Kuo dažniau kūdikį glostykite, glauskite, žvelkite jam į akis. Tegu kartu su jūsų žodžiais jis pajaučia šilumą ir meilę.
Žinoma, jūs laukiate, kad pirmasis žodis bus „mama”… Tačiau kad ir koks jis būtų, savo veido išraiška parodykite džiugią nuostabą ir būtinai tai pakartokite. Vaikui bus malonu sužinoti, kad jis neliko nesuprastas, ir tai jį paskatins kalbėti dar daugiau.
Kai vaikas pradės kalbėti iškraipytais žodžiais, jūs atkartokite taisyklingus jų variantus, tačiau primygtinai nereikalaukite taip kalbėti ir iš jo. Spaudimas neskatina kalbėti.
Kartais būna, kad vaikas nereaguoja į tai, ką sakote, tarsi praleidžia pro ausis. Tai gali būti susiję su silpnu dėmesio koncentravimu. Dėmesiui lavinti ikimokyklinukų raidos specialistai siūlo naudoti įvairius žaidimus: pavyzdžiui, mėgdžioti, kaip loja šuniukas, kaip miauksi kačiukas ir pan. Šie garsai labiau atkreipia vaiko dėmesį nei patys žodžiai.
Ypač vaiko kalbą (ir atmintį) lavina trumpi eilėraštukai. Tai skatina nuo žodžių pereiti prie sakinių.
Beje, kai vaikas mokosi kalbėti, atkreipkite dėmesį į savo leksikoną. Būkite mandagūs.
Kai vaikas susiduria su sunkumais, norėdamas ko nors paprašyti, neskubinkite vaiko kalbėjimo. Klausykitės kantriai, susidomėję, nerodydami nepasitenkinimo. Kad pagelbėtumėte vaikui, formuluokite konkrečius klausimus, padėdami atrasti tuos žodžius, kurių jis ieško.
Kuo daugiau vaiką klausinėkite, teiraukitės jo nuomonės, pavyzdžiui: „Manau, šiandien nėra labai šilta. O tau kaip atrodo? Ar tau nešalta?”
Girkite vaiką, ir kuo dažniau. Sėkmė įkvepia. Jis sugalvos, ką pasakyti, kad tik pradžiugintų mamą…
