Rengiami seminarai pedagogams ir kitiems nuolatinį stresą darbe patiriantiems specialistams
Seminarų aprašymas I dalis. Piešimo terapija. II dalis. Pasakų, smėlio, muzikos terapija. Skirta: ikimokyklinio ugdymo auklėtojams, specialiesiems pedagogams Vaikų piešiniai, jų sukurti rankdarbiai – tai jų pačių dalelė, todėl labai svarbu suprasti, kaip tinkamai šiuos gabumus ugdyti, nukreipti, tobulinti. Pedagoginė meno terapijos paskirtis – akivaizdi ir reikšminga. Emocinis lavinimas, emocinis švietimas ir meninė vaikų saviraiška – neatskiriami. Meno terapija ypač naudinga vaiko psichinei sveikatai stiprinti. Vaikams sunku žodžiais išreikšti savo mintis, jausmu, problemas, jiems artimesnė vaizdinių ekspresija (piešimas, muzikavimas, žaidimai), todėl ikimokyklinių įstaigų darbuotojams tenka galimybė ir atsakomybė daug nuveikti ugdant vaiko asmenybę, jo savivoką, pasaulėjautą, savarankiškumą. Auklėtojai supažindinami su meno terapijos metodais, naudojant piešimą bei muzikavimą, skirtingoms vaikų grupėms: 1,5-3 ir 4-6 metų. Mokymai rengiami nedidelėms grupėmis (15-20 žmonių), todėl kiekvienas dalyvis turi galimybę aptarti individualius klausimus. ———————————————————————————– „Meno terapijos metodų taikymas pradinių klasių vaikams“. „Degti, kad neperdegtum. Meno terapija mokytojo, socialinio pedagogo darbe“. Skirta:: pradinių ir vyresniųjų klasių mokytojams, socialiniams darbuotojams Tik sveikas ir emociškai stiprus mokytojas gali perteikti visavertes žinias ir padėti mokiniams perprasti informacijos sudėtingumą bei jos svarbą jų pačių ateities labui. Mokymų metu aptariami metodai, padedantys sėkmingai išspręsti konfliktus su mokiniais, jų šeimos nariais tausojant savo sveikatą. Mokymų programoje naudojama meno terapijos metodika leidžia geriau pažinti save, išlaisvinti neigiamas emocijas, ugdytis įgūdžius, reikalingus profesionaliai reaguoti į stresines situacijas asmeniniame gyvenime bei bendraujant su mokiniais, išvengti perdegimo sindromo ir jo pasekmių. Seminaro metu pedagogai supažindinami su meno terapijos metodais, kurie leidžia padėti mokiniams kontroliuoti kylančią įtampa dėl egzaminų, harmonizuoti tarpusavio santykius su klasės draugais bei mokytojais. Mokymai vyksta nedidelėmis grupėmis (15-20 žmonių), todėl kiekvienas dalyvis turi galimybę aptarti individualius klausimus. Programos patvirtintos Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro. Išduodami pažymėjimai.
SERGAME? GAL TAI – NUOLAT PATIRIAMO STRESO PASEKMĖ?
Buvę įvykiai neturi laiko ribų. Kokia liga bekankintų, dažnai paaiškėja, kad ją sukėlė vaikystės prisiminimas, pavyzdžiui, kaip žmogus, būdamas vaikas, gavo barti dėl neišvesto pasivaikščioti šuniuko. Neigiamos emocijos, kurias patiriame kasdien, turi būti išlaisvintos – jas galite išlieti rašydami, piešdami, šokdami, giliai kvėpuodami. Nerasdamos kelio iš kūno, neigiamos emocijos gali sukelti virškinimo sistemos, odos, net vėžio ar autoimunines ligas, – sako meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė. J.Dainauskaitė-Šileikienė Sakoma, kad visas ligas sukelia stresas. Ar tai tiesa? Tikrai taip. Jokia psichologinė trauma, negatyvi patirtis, į kurią žmogus reaguoja negali savaime pradingti. Jeigu negatyvios emocijos neišsiveržia iš kūno, jos jame lieka kaip tam tikri blokai, galintys virsti fizinėmis ligomis. Jei žmogus dažnai į viską reaguoja pykčiu, agresija, nepasitenkinimu, jei jis nepriima jokios pagalbos ar patarimų, yra linkęs greitai įsižeisti, iš karto pradeda suktis mechanizmas, kuris veikia net ląstelių energetiką, palieka įspaudą jo raumenyse, trikdo organų funkcijas. Pavyzdžiui, kai supykstame, tampa sunkiau kvėpuoti, o tai trikdo širdies veiklą. Ilgainiui tai gali tapti infarkto, skrandžio, žarnyno, lytinių organų ligų priežastimi. Jei nuolat skauda pečiai, stuburas, rankos, tai reiškia, kad žmogus neišreiškia savo jausmų, juos tramdo. Slopinama baimė būti atstumtam, nemylimam gali neleisti laisvai kvėpuoti. Kūnas nemeluoja. Visi žinome, kaip stresas veikia sveikatą, bet daugiau apie tai pradėta rašyti visai neseniai – prieš 10–15 metų. Apie streso poveikį organizmui pirmieji prabilo mokslininkai Vilhelmas Reichas ir Raikas Hameris. V.Reichas, stebėdamas pacientus, nustatė, kad nervingiems ir depresija dažnai segantiems žmonėms būdinga raumenų įtampa, širdies ritmo sutrikimai. Vokiečių onkologas R.Hameris daug metų gydė remdamasis tradicine medicina, bet kai žuvo jo sūnus ir jis pats susirgo onkologine liga, po ilgamečių stebėjimų ir tyrimų suprato, kad daugeliu atveju onkologinės ligos kyla dėl patiriamo streso. Ar vaikystėje patirtas stresas gali būti vėliau atsiradusios ligos priežastis? Buvę įvykiai neturi laiko ribų. Kokia liga bekankintų, dažnai paaiškėja, kad ją sukėlė vaikystės prisiminimas, pavyzdžiui, kaip vaikas gavo barti dėl neišvesto pasivaikščioti šuniuko. Vaikystėje patirtą nemalonų įvykį (pasityčiojimą, pažeminimą ir pan.) žmogus gali prisiminti visą gyvenimą. Pamatęs skriaudiką, jis iš karto tai prisimena, o kūnas reaguoja lygiai taip pat, kaip ir streso metu. Jeigu žmogus nuolat galvoja apie neigiamus dalykus, neišlieja blogų emocijų, jis su jomis gyvena visą gyvenimą. Žmogus nuolat kalba apie kadaise jį traumavusį įvykį. Pavyzdžiui, viena pacientė pasakojo, kad jos mama vis kalba apie tai, kaip šeima po karo neturėjo ko valgyti. Aiškinantis vaiko pilvo skausmo priežastį, paaiškėjo, kad jo mamą ištinka panikos priepuoliai, kamuoja depresija. Vaikystėje ši patyrė daug streso, nes jos mama gėrė. Maža mergaitė, kamuojama nuolatinio streso, tapo tokia moterimi, kuri dabar patirtus neigiamus išgyvenimus perduoda savo vaikui. Pastebėta, kad į psichologus nemažai kreipiasi žmonių, kurie patiria panikos priepuolius. Viena moteris apsilankė pas psichologą, kuris išsiaiškino, kad jai su žmonėmis sunku bendrauti dėl to, jog vaikystėje moters tėvai pykosi, ji pati patyrė daug smurto, nuolat stengėsi įtikti mamai, kad išvengtų pažeminimo. Tik išsiaiškinus ir supratus visą situaciją, įsisąmoninus, kad moteris nėra mamos daiktas, panikos priepuoliai pradingo. Kokia būsena, emocija labiausiai kenkia kūnui? Žmogaus organizmas yra labai jautrus ir individualus. Negalima išskirti konkrečius žalingiausius faktorius. Kas vienam gali sukelti didelį stresą ir paveikti visą gyvenimą bei santykius, kitam gali būti nereikšmingas dalykas. Manau, kad stipri psichologinė trauma yra ne tik netektis ar skyrybos. Traumuoti gali bet kas ir tos traumos padariniai yra nenuspėjami. Minėjote, kad viena dažniausių ligas sukeliančių priežasčių – pyktis. Kaip jis atsiranda? Kas vyksta su kūnu, kai pykstame? Kokios ligas išprovokuoja pyktis? Pyktis niekada neatsiranda be priežasties. O priežastys būna įvairios. Pavyzdžiui, vaikas ima šauki ir spardytis, nes jis negauna tėvų dėmesio. Vaikas taip pat gali dažniau supykti, kai šeimoje auga du vaikai, bet skatinimo, pagyrimų sulaukia tik vienas. Tas, kuris pasijaučia prastesnis, ima nemėgti brolio ar sesers. Nuoskauda ilgainiui virsta baime – vėl ateis tetos, dėdės ir kalbės apie brolį, o manęs nepastebės arba net kritikuos. Tokia baimė kelia gėdos jausmą, o visa tai virsta pykčiu. Pyktis yra įvairių negatyvių išgyvenimų pasekmė. Kas sukelia nemigą ir kaip galima jos atsikratyti? Nemiga – natūralus dalykas, kuris neatsiranda be priežasties. Žmogus nemiega tada, kai negali gyventi čia ir dabar. Pavyzdžiui, įvykus konfliktui darbe, namo jis grįžta galvodamas apie tai. Tos mintys tarsi užstrigusi plokštelė, žmogus nuolat galvoja apie nemalonų įvykį, nebendrauja su namiškiais, stresą vis dar jaučia ir atsigulęs į lovą. Mintys negali nurimti, jei žmogus nemedituoja. Meditacija būna paprasta, bet jai reikia daug laiko. Norėdami nusiraminti, turime galvoti, kad kūnas dabar ilsisi, ir mintyse išvardyti visas kūno dalis: galva ilsisi, pečiai ilsisi ir t. t. Kūnas pamažu atsipalaiduos. Tuo metu gali pavykti nusiraminti ir užmigti. Meditaciją reikėtų praktikuoti kiekvieną vakarą. Migdomieji atpratina organizmą natūraliai ilsėtis. Sakoma, jei nemiegi, tai ir nemiegok, svarbu duoti protui darbo, tada jis ilsisi. Net jei būsi mažiau miegojęs, vis tiek ryte atsikelsi pailsėjęs. O jei nemiegi, nerviniesi, kad nemiegi, tada poilsio nebus. Jei kankina nemiga, galima išbandyti kvėpavimo pratimus, autogeninę treniruotę, eiti pasivaikščioti, atsiprausti duše, imti piešti ar rašyti. Egzistuoja daug terapijų, kurias žmogus gali praktikuoti. Kas neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą? Kaip jau minėjau, didelę įtaką tam turi pyktis ir nemokėjimas džiaugtis įvairiais dalykais. Dažnai žmonės būna nepatenkinti, jei lyja lietus. Bet juk tai yra natūralus gamtos dėsnis. Jei visą laiką būsi kažkuo nepatenkintas, pajusi stresą. Reikia mokytis viską vertinti teigiamai, pavyzdžiui, jei neatėjo laukti svečiai, vadinasi, jūs turite laisvą visą vakarą ir jį galite praleisti su knyga. Daugelio ligų, net autoimuninių, priežastys yra psichologinės. Jos susijusios su vaikystės išgyvenimais. Jei negalime ramiai kvėpuoti, atsipalaiduoti, patirti džiaugsmo, imunitetas tampa neatsparus virusams, greitai peršąlame. Kiekviena liga turi ir kitą priežastį – žmogus gali susirgti ir tada, kai jam trūksta artimųjų dėmesio. Koks galėtų būti universalus psichologinis sveikimo receptas? Kūnas ima keistis tada, kai pradedame kitaip mąstyti. Visada galvokime apie pozityvius dalykus. Šypsokimės lūpomis, akimis, širdimi. Būkime džiaugsmingi, pozityvūs. Išrašykite ant popieriaus viską, kas jus slegia, ir suplėšykite jį. Tokiu būdu paleidžiama pykčio energija. Padeda ir kvėpavimo pratimai. Giliai įkvėpkite, suskaičiuokite iki penkių ir lėtai iškvėpkite. Taip kvėpuokite kurį laiką. Dienos rūpesčius, stresą gerai nuplauna vanduo: pastovėkite po dušu, pajuskite vandenį. Dar vienas sveikatos šaltinis – nuolatinis mokymasis bet kokiame amžiuje. Pieškime, grokime, dainuokime, šokime. Tai džiaugsmą keliantys dalykai. Universalus sveikimo receptas
RAIDOS UŽDUOTYS PAAUGLYSTĖJE
Besiformuojančioje 13-15 metų paauglio asmenybėje atsiranda seksualumas. Laikotarpis, kai antriniai lytiniai požymiai jau išryškėję, tačiau lytiniai organai dar nepradėję funkcionuoti, vadinamas ankstyvąja paauglyste. Tyrimai rodo, kad dabartinių paauglių kūnai bręsta greičiau negu ankstesniais metais – tai vadinama AKCELERACIJA. Akceleracija sutrumpina vaikystę ir kelia daug problemų, ypač mergaitėms, nes jos pradeda lytiškai bręsti aštuntaisiais arba devintaisiais metais, o menstruacijos prasideda sulaukus 10 ar 11 metų. Daugiausia sunkumų kyla tuomet, kai aplinkiniai, ypač tėvai, pervertina fiziškai anksti subrendusio paauglio gebėjimus, ir fizinis vystymasis ATITRŪKSTA nuo psichinės raidos. Paaugliai ima ABEJOTI visais autoritetais ir tiesomis, kuriomis anksčiau tikėjo. Sparčiai augantis ir lytiškai bręstantis kūnas įgyja visiškai naujų bruožų, jame tarsi įvyksta revoliucija. Šiuo metu paaugliui labai svarbu įvertinti savo socialinį vaidmenį. Jam rūpi žinoti, kuo jį laiko kiti. Vaikystėje susiformavęs Aš perauga į autokoncepciją. Raidos UŽDUOTYS paauglystėje Per pastaruosius dešimtmečius paauglystės periodas ilgėjo ir mūsų laikais jis trunka apie dešimt metų. Paauglystė prasideda kaip biologinis reiškinys ir siejama su lytinės brandos pradžia. Skirtingos visuomenės kelia savo paaugliams skirtingus tikslus. Todėl įvairiose visuomenėse paauglystė trunka nevienodai. Robertas J. Havighurstas (DeBord, 1998) paauglystę šiuolaikinėje visuomeninėje apibūdina tam tikrais vystymosi uždaviniais. Įvardijama vienuolika svarbiausių uždavinių. ĮVEIKDAMAS šias gyvenimo užduotis paauglys tampa suaugusiuoju. – Paauglys turi prisitaikyti prie savo fizinių pokyčių. – Paauglys turi prisitaikyti prie savo naujų pažintinių gebėjimų. – Paauglys turi prisitaikyti prie didėjančių pažintinių reikalavimų mokykloje. – Paauglys turi išvystyti verbalinius įgūdžius. – Paauglys turi išvystyti savo asmenybės tapatybės jausmą. – Paauglys turi siekti profesinių tikslų. – Paauglys turi pasiekti emocinę ir psichologinę nepriklausomybę nuo savo tėvų. – Paauglys turi išvystyti stabilius ir produktyvius santykius su bendraamžiais. – Paauglys turi susiformuoti tinkamą nuostatą į savo seksualumą. – Paauglys turi priimti asmenybės vertybių sistemą. Paauglys turi išmokti kontroliuoti savo impulsus ir parodyti elgesio brandą. Linkiu tarpusavio supratingumo ir meilės šiuo nelengvu visai šeimai periodu Pagal: V.Navickas, A.Vaičiulienė, „Žmogaus raidos psichoologija” #paauglys #pauglyste #asmenybe #paaugliaiirtevai #psichologinepagalba #psichologas #klaipeda #psichologiniskonsultavimas #pagalbatevams
Psichologinė pagalba, konsultavimas internetu. Meno, judesio-šokio terapija, mindfulness, koučingo sesijos nuotoliniu būdu.
Gyvenimo tempui greitėjant, vis labiau taupome laiką, tad psichologinis konsultavimas internetu vis labiau populiarėja. Pakanka vos kelių sekundžių, kad psichologinės pagalbos ir konsultacijos rūpimu klausimu sulauktumei internetu. Konsultacija per atstumą dažnai naudojasi ir emigravę lietuviai. Meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė, konsultuodama klientus, naudoja ir meno terapijos metodus, kurie kartais daug greičiau ir efektyviau padeda išspręsti nerimą keliančią situaciją ar problemą. Norint pasirūpinti savo psichikos sveikatos palaikymu galima rinktis konsultacijas nuotoliniu būdu, pvz., „Skype“, „WhatsApp“ ir kt.. Nuotoliniu būdu teikiama psichologinė pagalba yra taip pat veiksminga, kaip ir susitikus darbo kabinete. Meno terapija tėra vienas iš psichologinio konsultavimo būdų. Teikiant psichologinę pagalbą internetu, metodai parenkami pagal žmogaus problemą, jam aktualią situaciją. Anglija, Švedija, Danija, Vokietija, Norvegija, Airija, etc.– po šias šalis išsibarstę daug lietuvių, kuriems kartais būtina psichologo pagalba internetu. Emigravę lietuviai daug mieliau bendrauja gimtąja kalba, leidžiančia atviriau ir geriau išreikšti užplūstančius jausmus. Meno terapija internetu? Viskas įmanoma! Tereikia pasiruošti priemones, pasiimti reikiamo dydžio lapą, kad galėtumei išreikšti savo vidines būsenas. Dirbant su pykčiu, nuoskaudomis, meno terapijos metodai nuostabiai padeda. Kartais nupiešti yra lengviau nei išsakyti žodžiais, kas kelia nerimą. Pabandžiusieji jau žino, kad kartais meno terapija būna efektyvesnė nei ilgas kalbėjimas. Ji praverčia ir tuomet, kai žmogui sunku kalbėti ar įvardyti problemą, o piešiant vaizdiniai natūraliai iškyla galvoje. Kartais taip nutinka, kad žmogus turi viską, bet nesijaučia laimingas, nuolat lydi psichosomatiniai susirgimai. Naudojant kūno terapiją, psichoterapiją prieinama iki pirminės priežasties. Kartais žmogų bendraujant išpila karštis arba drėksta delnai – tokios priežastys dažniausiai glūdi ankstyvoje vaikystėje, galbūt dėl patirtų patyčių ar susijaudinimo. Rasti atsakymus į šiuos ar kitus rūpimus klausimus padeda psichologinė konsultacija internetu. Manoma, kad nuotolinė konsultacija skiriasi nuo bendravimo gyvai. Meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šiliekienė iš praktikos gali patvirtinti, kad psichologinė konsultacija yra veiksminga ir padeda spręsti problemas, nepaisant to, kur sėdi pacientas – prie kompiuterio ar psichologo kabinete. Svarbu žmogui norėti spręsti problemą, tada tinka bet koks konsultavimo būdas. Sunkiausia yra suvokti, kad norint pakeisti situaciją, kitą žmogų ar gyvenimą, reikia keistis pačiam. Tai padaryti yra sunkiausia. Bet laukiant, kol pasikeis kitas ar kita, gyvenimas įstrigs ilgam toje pačioje vietoje, praeis keli metai ar net dešimtmečiai. Konsultacijai internetu būtina išankstinė registracija. Skype: patikeksavimi Tel.nr. – 8 610 04532 – Jurgita santykiai; ligos; asmeninis augimas; amžiaus krizės,
„Senatvė – tai laisvė“
Tai žodžiai moters, kuri iki paskutinės gyvenimo dienos priiminėjo klientus, tryško optimizmu ir gyvenimo džiaugsmu. 103 metų Hedda Bolgar – buvusi vyriausia Jungtinių Amerikos valstijų psichologų draugijos narė, paskutinė Zigmundo Froido mokinė, paskyrusi savo gyvenimą tiems, kam psichologo paslaugos sunkiai prieinamos. „Nežinau, kodėl žmonės taip bijo senti. Senatvė jiems asocijuojasi tik su netektimis, ligomis ir kitais minusais. Bet jie nemato, kad senatvė turi daug privalumų. Senatvė – tai laisvė, patirtis, tvirtas tikėjimas, kad su viskuo gali susitvarkyti“, – sakė H.Bolgar. Daugelis Heddos klientų buvo vyresnio amžiaus, vieniši ir bijantys mirties. Jie sunkiai rasdavo dirbančių vyresnio amžiaus psichologų, o jaunimu nepasitikėdavo. Heda buvo tinkamas variantas ne tik dėl savo garbaus amžiaus, bet ir optimistinio požiūrio į senatvę. Po šios gyvenimo džiaugsmu tryškusios specialistės konsultacijų klientams jų amžius tapdavo vertybe. Viena iš pagrindinių gyvenimo taisyklių ir ilgaamžiškumo paslapčių – nebijoti arba nesijaudinti dėl to, kas dar neįvyko. Baimė bei nerimas atima labai daug jėgų. H.Bolgar visada stengėsi ne tik padėti susigyventi su senatve, bet ir pamilti savo metus. Štai keletas rekomendacijų, kurias ji dalindavo savo klientams: – dirbkite, kol leidžia sveikata. Neskubėkite išeiti į pensiją; -neužstrikite praeityje, tai trukdo dabartiniam gyvenimui; -nesijaudinkite dėl ateities – ji gali padovanoti malonių staigmenų; -neužsidarykite savyje, nekalbėkite nuolat apie ligas ir vaistus. Išeikite pasivaikščioti, pabūkite su draugais, nueikite į koncertą; -nereikalaukite dėmesio ir pagalbos iš kitų. Domėkitės kitais ir stenkitės jiems padėti; -nebambėkite ant jaunimo, geriau su jais susidraugaukite; -gyvenkite aktyviai pagal savo galimybes; -nepersivalgykite, gerai išsimiegokite; -pasistenkite įžvelgti džiaugsmą net mažiausiuose dalykuose; – būkite dėkingi už kiekvieną nugyventą dieną. Parengė meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė. Šaltiniai: Hedda Bolgar Psichologinis stilius
Skyrybos ar santykių kūrimas?
Psichologė Jurgita Dainauskaitė – Šileikienė sulaukia vis daugiau porų, ieškančių pagalbos, sprendžiant tarpusavio santykius. Specialistė džiaugiasi, kad partneriai pasirenka puoselėti santykius užuot pasirinkę lengviausią – skyrybų – kelią. -Kai aplinkui skyrybų bumas, sunku išlikti poroje. Statistika liudija, kad skirtingais keliais dažniausiais nusprendžia sukti poros, išgyvenusios kartu 10 – 13 metų. Kodėl taip nutinka būtent tuomet, kai, atrodo, santykių kampai jau apšlifuoti? -Jei tokios poros skiriasi, vadinasi, partneriai taip ir neišsprendė esminių trukdžių, nuoskaudų, kurios neišvengiamos santykiuose. Klausimai, privedę prie skyrybų, arba buvo nutylimi, arba užgniaužiami. Neišspręstos problemos virsta didesnėmis traumomis. Tokiais atvejais, kai vyko nuolatinės varžybos tarp vidinio vaiko ir vidinio vaiko, neatsirado brandaus suaugusiojo, galinčio sustabdyti šiuos žalingus santykius. Dažniausiai ginčijamasi dėl smulkmenų, nuolat vienas kitam priekaištaujama. Nuolatinėje įtampoje sunku gyventi, tad vienas kuris pradeda ieškoti galimybių nuo jos pabėgti už šeimos ribų. -Kodėl skiriasi jaunos poros? Ar skyrybos išeitis? -Jaunas poras skirtis dažniausiai paskatina kitos priežastys. Jaunimas turi iliuzinį suvokimą apie vyro ir moters pareigas. Vaikystėje berniukai ir mergaitės žaidžia mamas ir tėčius, stebi tėvų santykius bei juos imituoja. Pasitaiko, kad sukūrusi šeimą, jauna pora tebegyvena vaikystės žaidimų energija, nors gyvenimas po vestuvių – visiškai kitoks. Užuot pradėję vienas kitą girdėti, jie tebegyvena pagal iš vaikystės atsineštą modelį, nutolsta nuo tikrojo tikslo bei pamiršta, kodėl susituokė. Į santykius įtraukiami kiti artimieji: pradedama lyginti, kaip kieno šeimoje buvo elgiamasi ir tikimasi, kad pagal tą patį modelį santykiai bus kuriami ir naujoje šeimoje. Nė vienas iš partnerių nenori nusileisti. Taip jie ir kariauja, kol atsibosta. Liūdniausia, kai nenutuokiama, kad esama daugybė būdų konfliktui išspręsti, išsaugoti santykius, sustiprinti jausmus ir meilę. Reikia tik tuo pasidomėti. Žymus JAV psichoanalitikas Eric Berne yra aprašęs apie 600 suaugusiųjų žaidimų. Jis atskleidžia ydingų „žaidimų“, kuriais žmonės traumuoja ir emociškai vienas kitą išnaudoja, mechaniką. Pradėjus suprasti ir koreguoti savo elgesį, galima išvengti žalingų bei traumuojančių manipuliacijų tarpusavio santykiuose. -Retas kuris iš mūsų gali pasidžiaugti vaikystėje matytais darniais santykiais šeimoje. Gal todėl geriausia išeitis užaugus, kai nesiklosto santykiai, atrodo skyrybos? -Taip, mūsų niekas nemoko, kaip kurti santykius, kaip moteriai palaikyti vyrą. Poros dažnai nežino, kad santykių kūrimo galima išmokti kaip kažkada skaityti ar rašyti. Prie skyrybų veda ir galvojimas „aš esu geras, o kitas – blogas“, nieko nedarant laukiama, kol kitas pasikeis. Taip prarandamas efektyviausias laikas, kai dar stipriai veikia aistra, potraukis, kai tai išblėsta, nueinama lengviausiu – skyrybų – keliu. Žinoma, kartais būna atvejų, kai skyrybos tampa geriausia išeitimi. -Minėjote, kad vyrai nustemba išgirdę vieną jūsų patarimą. Koks jis? -Vyrai nustemba, sužinoję, kad žmoną reikia gebėti išklausyti. Pasakysiu drąsiai – vyro pareiga išklausyti ir nuraminti moterį. Kitaip jos viduje kaupsis nerimas, moteris nesijaus saugi. Moteriai išnyksta daug baimių, nerimo, kai sulaukia palaikymo iš savo išrinktojo. -O ką daryti moteriai? -Vyras turi jaustis mylimu ir reikalingu ne tik dėl pinigų. Vyro tikslas – aprūpinti savo šeimą, moterį, tačiau tam būtina stiprinti jo vyrišką energiją – nuolat jį palaikyti. Vyras turi girdėti, kad jis yra gabus, protingas, sumanus ir pan. Nerasime vyro, kuris nenori būti apkabintas, žinoti, kad yra mylimas ir svarbus. Savo kabinete esu girdėjusi ne vieną tragišką istoriją, kai šito nesulaukiama. Jei vyras veda moterį, tai dažniausiai tą daro iš meilės, todėl normalu, kad ir pats nori būti mylimas. Kartais klaidingai galvojama, kad norint sukurti darnius santykius reikia išsižadėti savęs, atsisakyti savo pomėgių, svajonių. Ar tada jaustumėmės poroje laimingi? Poros tvirtumas gimsta tada, kai neužslopiname vienas kito, gebame atverti kitą žmogų, palaikyti jo svajones. Nereikėtų pastarųjų aukoti vardan šeimos laimės, nes tuomet užgniaužta nuoskauda gali išlikti ilgiems dešimtmečiams. Laimės trūkumas, negalėjimas pasimėgauti santykiais, nuolatiniai priekaištai – visa tai kelia įtampą, slogias nuotaikas bei emocines būsenas. Pasąmonė pradeda kurti įvairias ligas, nors žmogui tereikia apkabinimo ir meilės. -Skatinate neskubėti skirtis, tačiau kartais patiriantys sunkumų partneriai savęs klausia: saugoti santykius ar sukti skirtingais keliais? Kaip apsispręsti? -Kartais žmonės nenori skirtis, tačiau nežino, kaip gauti iš partnerio tai, ko jam trūksta. Tada gali padėti specialistas. Pagalbos dažnai kreipiasi poros, nusprendusios skirtis, tačiau viduje nė vienas šito nenori. Išsiskyrus problemos niekur nedingsta ir istorija po kurio laiko vėl gali kartotis, tik jau su kitu žmogumi. Į specialisto kabinetą atėję žmonės dažnai valandų valandas gali pasakoti, koks kitas blogas. Šitai reikia sustabdyti, tada prasideda individualus darbas. Pirmiausia reikia nuspręsti, ar tai santykių problema, ar kiekvieno individuali problema. Santykių problema kyla, kai pora susituokia visiškai vienas kitam netinkantys žmonės. Pradėjus dirbti su individualiomis problemomis, pritaikius tam tikras terapijos metodikas, pasitelkus pasąmonės lobyną, žmogus pradeda kitaip reaguoti, kitomis akimis pamato partnerį. Geriau suvokus save, sustiprinus pasitikėjimą savimi, paaiškėja, kad pora dar net nebandė kurti santykių. Nauji asmenybės pokyčiai keičia santykius ir stiprina šeimą. Santykių gerinimo kelias yra labai įdomus. Neįtikėtina, kaip žmonės išsilaisvina, supratę, kad į kitą žmogų galima reaguoti kitaip, kad kitas žmogus taip pat nori būti apkabintas, išklausytas. Santykių gerinimas – naujų įpročių formavimas. Tai sudėtingas ir reikalaujantis pastangų procesas, bet jo vaisiai būna labai saldūs. Jurgita Dainauskitė-Šileikienė 🙂 Kalbino Sandra Lukošiūtė
Valentino diena – jausmų egzaminas
Kai aplinkui skyrybų bumas, Valentino diena galėtų įgauti kitokių atspalvių. Įsimylėjusiųjų diena galėtų tapti proga prabilti apie tai, apie ką taip retai kalbame. Kai kurie šios dienos kaip stebuklo laukia visus metus. Meno terapeutė atkreipia dėmesį, kad lūkesčiais apipinta Valentino diena gali tapti ir didžiuliu nusivylimu. Vietoj stebuklo – nusivylimas Švęsti ar nešvęsti? Palikti šią dieną paaugliams ir ką tik susipažinusioms poroms? O gal tai proga pakurstyti meilę bei aistrą seniai kartu esančioms poroms? Artėjant Šv.Valentino dienai, žmonės tarsi pasidalija į dvi stovyklas: vieniems ši diena kvepia komercija, o kiti jai įnirtingai ruošiasi, niūniuodami A,Mamontovo žodžius „Meilės man niekad nebus per daug…“ Kokį variantą rinktis tiems, kurie nenori papildyti liūdną skyrybų statistiką? Kaip Valentino diena galėtų pagerinti santykius? „Niekaip, – tikina psichologė ir meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė – Šileikienė. – Ši diena negali niekuo padėti, jei nėra santykių. Nesvarbu, ar tai jauna porelė, ar daug metų kartu gyvenantys sutuoktiniai. Valentino dienos kaip stebuklo dažnai laukia poros, kur nėra gerų santykių. Kai kurie šios dienos laukia tikėdamiesi, kad kažką gaus, tačiau Valentino diena užuot tapusi stebuklu labai dažnai virsta nusivylimu: išrinko ne tą restoraną, padovanojo ne tuos kvepalus ar ne tą lūpdažį…“ Tačiau gali būti ir atvirkščiai, jei santykiai nuolat kuriami, jei partneriai vienas kitą girdi – nereikalingos jokios Valentino dienos. Pasak psichologės, tokia diena gali tapti eilinis vakaras, kai mėgaujamasi buvimu vienas su kitu, kai pora atsibunda vienas šalia kito, gali vienas kitam nusišypsoti, pasirūpinti kuris padarys arbatos – tai jau yra dovana šiame gyvenime. „Kodėl reikia nuvertinti eilinę dieną? Kam reikia laukti išskirtinių dienų, kad pasakytume apie savo jausmus? Kasdien reikia mokytis girdėti savo antrąją pusę“, – pataria J.Dainauskaitė – Šileikienė. Santykių reikia mokytis Psichologė apgailestauja, kad mūsų niekas nemoko, kaip kurti santykius. Dažnai mes vadovaujamės iš vaikystės atsineštu bendravimo modeliu, tačiau retas kuris gali pasidžiaugti tėvų šeimoje matyta darna. Priekaištai, kaltinimai vienas kitam ir laukimas, kol kitas pagaliau pasikeis – tuo dažniausiai būna grindžiami tarpusavio santykiai. Kai vienas iš partnerių pavargsta taip gyventi, nusprendžiama skirtis. Pasak specialistės, mūsų visuomenėje skyrybos dabar prilygsta vos ne šou. Nesvarbu, kad skausmingam. „Liūdniausia, kad poros nenutuokia esant daugybę būdų konfliktui išspręsti, išsaugoti santykius ir jausmus. Nežino, kad santykių kūrimo reikia mokytis taip, kaip kažkada mokėmės skaityti ar rašyti. Santykių gerinimas – naujų įpročių formavimas. Tai sudėtingas ir darbo reikalaujantis procesas, bet vaisiai būna labai saldūs. Šis kelias yra labai įdomus“, – tikino psichologė. J.Dainauskaitė – Šileikienė pasidžiaugė, kad vis daugiau porų nusprendžia ieškoti specialisto pagalbos ir neskuba skirtis. Patarimas, nustebinantis vyrus „Vyrai nustemba, sužinoję, kad žmoną reikia gebėti išklausyti ir nuraminti. Vyrai dažniausiai aiškina, kad jiems neįdomūs žmonos plepalai. Tada aiškinamės, kuo vyras skiriasi nuo moters, kodėl moteriai taip svarbu būti išklausytai ir ką jis už tai gauna mainais. Jei moteris neišsikalbės, jos viduje bus daug nerimo. Moteriai išnyksta daug baimių, nerimo ir atsiranda saugumo jausmas, kai sulaukia palaikymo iš savo išrinktojo“, – pasakojo psichologė. Dauguma porų, norinčių išsaugoti šeimą, pradeda kitaip mąstyti. Viduje įvyksta pokyčiai, keičiantys į gerą ir pačius santykius. „Ką daryti moteriai? Vyras turi jaustis reikalingu, mylimu. Labai daug vyrų gyvena neviltyje, kai metai iš metų iš moters girdi tik priekaištus: kodėl taip mažai uždirbai, kodėl nepakelia atlyginimo, kodėl mes neturime to ar to… Vyrui atrodo, kad jis reikalingas tik dėl pinigų. Taip, vyro tikslas – aprūpinti šeimą, savo moterį, sukurti gerovę, tačiau tam, kad jis tai galėtų daryti ir stiprėtų jo vyriška energija, vyras turi gauti palaikymą. Vyras turi girdėti, kad jis yra gabus, protingas, sumanus, brangus ir pan. Savo darbo kabinete esu girdėjusi ne vieną tragišką istoriją, kai nesulaukiama palaikymo iš antros pusės“, – apgailestauja psichologė. Iššvaisto laiką ir energiją J.Dainauskaitė – Šileikienė stebisi, kaip vieniši žmonės visokiais būdais ieško partnerio, kiek laiko, pastangų ir energijos įdeda jį suradę, stengdamiesi jam patikti bei įtikti. „Pagaliau sulaukia sužadėtuvių, paskui šiaip ne taip – vestuvių, o štai po jų ir prasideda. Vienas tikisi, kad bus gyvenama pagal jo taisykles, o kitas atvirkščiai. Tiek laiko, jėgų, energijos vienas į kitą investavę žmonės galiausiai nebesuvokia, kodėl jie susituokė“, – pastebi pašnekovė. Patį gražiausią laiką, kai santykiai dar liepsnoja aistra ir meile, pora iššvaisto santykių aiškinimuisi. Jei mergina užaugo su valdinga moterimi, kur vyras reikalingas tik dėl finansinės gerovės, mergina su savo vyru taip elgsis ir šeimoje. Daugelis vyrų santykių pradžioje būna paklusnūs, nes vengia konfliktų, nepakelia moters ašarų – taip jie užslopina tikrąjį šeimos pojūtį, nusišalina nuo šeimos reikalų, vis dažniau lieka darbe arba laiką leidžia su draugais. Pastangos atsiperka Pasak psichologės, nusišalindami vyrai nesuteikia moteriai galimybės keistis, tačiau šioje situacijoje nė vienas nėra kaltas. Kas galėtų padėti? „Vyras, kuris leistų sau drąsiai pasakyti: „šitos isterijos neturi kartotis, mes turime kalbėtis“. Vienas kitą išgirsti galėtų padėti ir specialistas, kad pora galėtų toliau kurstyti šeimos židinį. Jei taip nenutinka, vyrai ilgainiui pervargsta ir įvyksta šeimos griūtis. Būna, kai patys vyrai ryžtasi skirtis ir tik tuomet moteris atsitokėja“, – pasakojo psichologė. Daug atvejų būna, kai porai atsidūrus ant skyrybų slenksčio moteris griebiasi prigimtinių resursų ir keičiasi vardan galimybės išsaugoti šeimą. „Pažįstu ne vieną porą, kuri atsidūrusi ties skyrybų slenksčiu, nenuleido rankų. Jiems pavyko išsaugoti šeimą, tačiau tam reikia įdėti pastangų“, – patikino J.Dainauskaitė – Šileikienė. Kalbino Sandra Lukošiūtė Dienraštis „Klaipėda”, 2020. Valentino diena – jausmų egzaminas. Meilė. Poros santykiai. Skyrybos.
Stresas: nuo sukaustyto kūno iki skyrybų
Skausmas, ligos ir net skyrybos – visas šias pasekmes gali sukelti viena ir ta pati priežastis, vadinama šių laikų rykšte. Psichologė pataria, kaip paprasti pratimai gali padėti suvaldyti stresą. Veikia visą kūną Dar visai neseniai žmonės aktyviai domėjosi, kaip pagerinti darbingumą, kaip daugiau nuveikti per trumpą laiką ir pasiekti kuo geresnių rezultatų. Dabar vis dažniau domimasi, kaip atsipalaiduoti, nusiraminti bei rasti vidinę harmoniją. Meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė patvirtino, kad žmonės vis dažniau teiraujasi, kaip įveikti stresą ir kaip jo išvengti. „Stresas veikia visą kūną, psichinę sveikatą, santykius. Žmogus, nepajėgdamas susidoroti su nuolatine įtampa ir stresu, suserga. Mums vienu metu tenka didžiuliai krūviai: darbe esame priversti „šturmuoti smegenis”, kad pasiektume kuo geresnių rezultatų, bet mintys tuo pačiu metu sukasi apie darželyje paliktą verkiantį vaiką. Esame labai išsiblaškę. Mūsų kūnas gyvena tarsi atskirą gyvenimą. Negalime nurimti ir atsipalaiduoti, nes kūnui trūksta visumos, buvimo „čia ir dabar”, – aiškino Jurgita. Mūsų kūnas gyvena tarsi atskirą gyvenimą. Sekina energiją Susirgus natūralu kreiptis į tos srities gydytoją, tačiau jis ne visada gali nustatyti tikrąją skausmo priežastį. Pavyzdžiui, kelio skausmą gali išprovokuoti ilgalaikis negalėjimas laisvai judėti. Stresas taip pat gali sukelti nugaros, galvos skausmus, kvėpavimo sutrikimus, kūno nestabilumą, sutrikdyti lietimo pojūčius. Ilgalaikis stresas gali išprovokuoti nerimo, panikos priepuolius: žmogui atrodo, kad tuoj sustos širdis ir jis numirs. Stresas sukelia delnų prakaitavimą, tad tokį delną tampa nemalonu paduoti kitam – taip stresas išprovokuoja visą grandinę nemalonių pojūčių. „Stresas nedidelėmis dozėmis padeda mobilizuotis, tačiau jei neturime streso valdymo įgūdžių, jis užvaldo viską: kūną, kvėpavimą, organizmo funkcijas. Stresas tampa pražūtingas”, – įspėjo specialistė. Pasak psichologės, kai stresas sukausto kūną, netenkame energijos, o mūsų energiniai centrai būna išsibalansavę. Siūlo paprastus pratimus Žmogus turi gyventi harmoningai, kai išlaikomas minčių, kūno ir santykių stabilumas. Jei kuri nors viena iš šių sričių streikuoja, vadinasi, kažką gyvenime darome neteisingai. Galbūt trūksta sąmoningo buvimo „čia ir dabar”. Gebėjimas stabtelėti tarp daugybės įvairių pareigų – tai viena iš galimybių save saugoti ir tausoti. Pasak J.Dainauskaitės-Šileikienės, net elementarūs pratimai gali padėti sugrįžti į savo kūną, pabūti su savo mintimis. Psichologė patarė daryti tokius pratimus: kuo dažniau padėti kojas, remiantis visu padu į grindis. Tada tvirčiau pajaučiame žemę, nebelieka baimės jausmo. Pajutus stabilumą bei tvirtumą, galima nukreipti dėmesį į kvėpavimą: sąmoningai įkvėpti ir iškvėpti keletą kartų. Paspaudyti kumščius. „Kas vyksta, kai darau kvėpavimo pratimus? Sąmoningai pradedu save jausti „čia ir dabar”, tada ateina saugumo jausmas. Įsisąmoninus dabarties momentą, pasikeičia būsena, nebelieka ateities baimės. Padarius tokius pratimus, ateina pojūtis: „Aš galiu!” Stresas nueina į antrą planą, o mes įgyjame daugiau ramybės, pasitikėjimo savimi”, – paaiškino pašnekovė. Nenori ar negali? Jurgita atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis stresas gali tapti nesutarimų šeimoje ar net skyrybų priežastimi. Pakeitus požiūrį į tam tikrus dalykus, tokios rizikos galima išvengti. Tačiau su viena sąlyga. „Man dažnai užkliūva kartojami žodžiai „aš negaliu”. Moterys kartais mėgsta sakyti: „Negaliu nesinervinti, kai vyras guli prieš televizorių.” Tuomet perklausiu: ar nemokate, ar nenorite nematyti? Jei nenorite, palaukite, kol norėsite. Jei nemokate, sakykite: noriu išmokti natūraliai priimti įvykius savo aplinkoje. Mokytis labai įdomu, tačiau tam reikia skirti laiko. Po žodžio „negaliu” slepiasi nenoras keistis, tingėjimas, laukiama, kol visi aplinkui pasikeis ir man nebereikės šito daryti. Bet tada aplinkiniai nesupras, ko mes iš jų norime. Jų požiūris nuo jūsiškio gali skirtis. Kai nesulaukiame iš artimųjų tokio elgesio, kokio tikimės, tai taip pat sukelia stresą”, – paaiškino J.Dainauskaitė-Šileikienė. Su norais – atsargiai Norint sau patiems nekelti streso, reikia mokytis kitus priimti tolerantiškai, taip pat mokytis paklausti, išsakyti savo tikruosius norus. „Kiti negali žinoti apie jūsų norus, kol neįvardijate jų garsiai, – pridūrė specialistė. – Norite, kad prie televizoriaus gulintis vyras panešiotų vaikutį? To nepaprašote, nes esate iš anksto įsižeidusi. Tačiau vyras nežino jūsų noro. Reikia mokytis lengvai, paprastai išreikšti savo norus.” Reikia analizuoti kiekvieną situaciją, būti tyrinėtoja. Kitas žingsnis – reikia suvokti, kurie tavo norai yra logiški ir priimtini. Beje, su norais taip pat reikėtų elgtis atsargiai – jie taip pat gali sukelti papildomo streso. Trečias dalykas – mokytis kitaip reaguoti į situaciją, jei suprantate, kad jūsų reakcijos kelia stresą. Reikia keisti save, o ne pasaulį. „Prisiminkime situaciją su prieš televizorių gulinčiu vyru. Pabandykite pajausti situaciją. Gal jis pavargęs po sunkios darbo dienos? Galite prieiti paklausti: ar tu labai pavargęs, gal gali man padėti? Negali būti nuolat įsižeidusi ir prisiėmusi aukos vaidmenį. Reikia analizuoti kiekvieną situaciją, būti tyrinėtoja”, – patarė meno terapeutė. Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė Kalbino Sandra Lukošiūtė Publikuota dienraštyje „Klaipėda”.
Ar šalia esantys žmonės turi įtakos laimės pajutimui? Kodėl?
Ar šalia esantys žmonės turi įtakos laimės pajutimui? Kodėl? Meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė–Šileikienė Taip, išties turi. Atlikti tyrimai teigia, kad apskritai laimės pojūčiui net 60 %įtakos turi aplinka. Taigi ir joje esantys žmonės. Likę 40 %susideda iš asmeninių talentų, pastangų, siekių. Tačiau kad ir kaip kartais žmogus besistengtų būti laimingas, įdėtų daug triūso dirbdamas ir siekdamas rezultatų, jei aplinkui tvyros daug negatyvumo, pajusti laimę bus labai sunku. Šalia esantys žmonės, kurie skundžiasi, yra nepatenkinti ar tiesiog prastai nusiteikę, gali užkrėsti savo negatyviais jausmais, įsitikinimais, mintimis. Laimė – tai energija. Todėl norint būti laimingu dėmesys turi būti kreipiamas į tai, kas gražu. T. y. energija turi tekėti per malonius vaizdus, kvapus, gerą muziką. Priešingu atveju, kai dėmesys sutelkiamas į negatyvumą – blogus įvykius, praeities nuoskaudas, niūrius žmones, energija nuteka į juos ištirpdydama laimę. Kuo dažniau akcentuojami blogi dalykai, tuo tampa sunkiau pajusti laimę. Kaip elgtis šalia nelaimingo, nusiminusio žmogaus? Ar stengtis jį pradžiuginti ar tiesiog pabūti kartu? Kiekvienas žmogus pirmiausia pats turėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jei asmuo nusprendžia prisiimti atsakomybę dar ir už nelaimingojo gyvenimą, jam tiesiog neliks laiko savajam. Reikėtų įsidėmėti, kad liūdesys ar nelaimė visada turi priežastį. Todėl norint padėti teks gilintis į jas, o jų gali būti labai daug – nuo vaikystės nuoskaudų iki neseniai įvykusios netekties ar sunkių sveikatos problemų. Jei liūdesys ar slogi nuotaiką žmogų lydi nuolat, pagalba jam yra būtina. Tačiau geriausiai ją suteiktų specialistai. Mat išsiaiškinti ir juo labiau įveikti tokios būsenos priežastis nėra lengva. Tam reikia ir žinių, ir neretai tam tikrų metodikų. Jei žmogų sukrėtė neseniai įvykęs įvykis, pvz., skyrybos ar artimojo mirtis, ir dėl to jis jaučiasi nelaimingas, padėti galima tiesiog leidžiant jam pabūti tokioje būsenoje. T. y. leisti išliūdėti skausmą ar netektį. Paprastai kiekvienas žmogus turi užtektinai vidinių resursų, kad praėjus kuriam laikui „išliptų“ iš slogios nuotaikos. Norėtųsi paminėti ir tai, kad neretai geriausia pagalba liūdinčiajam yra priminimas, paskatinimas spręsti užgriuvusias problemas ieškant išeities. Mat net ir tuomet, kai lyja lietus ar dangų dengia stori debesys, virš jų visuomet šviečia saulė. Kalbino Giedrė Lenkaitė
VIETOJ VAISTŲ VAIKUI – APKABINIMAS
Kodėl vaikai serga cukriniu diabetu ar atopiniu dermatitu? Psichoterapeutė bei meno terapeutė mano, kad šias ir kitas ligas sukelia psichologinės priežastys. Tad nereikėtų numoti ranka net į menkiausią vaiko skundą sveikata. Pokalbis apie vaikų ligas ir galimas jų priežastis su meno terapeute Jurgita Dainauskaite-Šileikiene. – Parašėte elektroninę knygą apie vaikų ir paauglių gydymą be vaistų „Laimingi vaikai serga mažiau”. Bet dauguma tėvų stengiasi, kad vaikai augtų laimingi. Tai kodėl tiek daug sergančių vaikų? – Labai dažnai vaikų ligos turi antrines priežastis. Iš pirmo žvilgsnio jos dažniausiai nepastebimos. Gimus vaikui, poros santykius neretai ištinka krizė, bendravimas tampa labiau komplikuotas. Šeimoje gali padaugėti konfliktų, barnių. Vaikas, augdamas tokioje įtemptoje aplinkoje, jaučiasi nesaugus. Keičiasi jo fizinė ir emocinė būsena. Jei poros santykiai išlieka sudėtingi ilgesnį laiką, vaikui atsiranda vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Kai vaikas suserga, tėvams atsiranda bendras tikslas – slaugyti. Vaiko liga tampa galimybe bendrauti tėvams. Atrodo, kad tuomet sustiprėja ir šeimos santykiai, tačiau tai saviapgaulė. Pasveikus vaikui, konfliktai gali tęstis toliau. Jeigu mamos santykiai su vaiku ir vyru yra geri, vaikas praktiškai neserga, nes visa organizmo sistema veikia sklandžiai ir nelieka priežasties ligai atsirasti. Būtina sąlyga sklandžiam vaiko augimui – emocinis ryšys su ramia ir atsipalaidavusia mama. Jei moteris konfliktuoja su partneriu, tėvais, kolegomis ar viršininku, mintimis ji nėra su vaiku. Jos mintys dažnai būna nuklydusios kitur, tad vaikas lieka vienas su savimi. Kai nėra emocinio santykio, vaikas nesijaučia saugus. Nepakanka plauti indus ir įsivaizduoti, kad esate su vaiku. Negalėdamas gauti dėmesio, vaikas suserga ir tai padaro nesąmoningai. Tris vaikus auginančioje šeimoje mama labiausiai kontroliavo vyriausiąją dukrą. Septynerių metų mergaitei drebėdavo rankos, vos mamai įėjus į kambarį. Namuose būdavo šventė, jei mama nerėkdavo, kartais ji ir pliaukštelėdavo. Mama nuolat ieškodavo priekabių: jei grindys būdavo išplautos, užkliūdavo nenuskustos bulvės ar kiti neatlikti darbai. Užaugusi toji mergaitė pasakojo, kad, norėdama sulaukti tokio paties dėmesio iš mamos, kaip ši rūpinosi brolio treniruotėmis ar jaunėlės sesers pamokomis, – susirgdavo. Taip pailsėdavo nuo nuolatinio streso ir įtampos. – Vadinasi, jei vaikas dažnai serga, tėvai daugiau dėmesio turėtų skirti savo santykiams? – Taip, tada vaiko nereikės vedžioti pas gydytojus ar psichoterapeutus. Mažas vaikas gali lankytis pas geriausią psichoterapeutą, bet jis bus svetimas žmogus, keliantis stresą. Kai tėvai suvokia savo santykių problemas, vaikas stebuklingai pasveiksta. Būtent todėl, kai konsultuoju vaikus, būtinai dirbu ir su tėvais. – Kodėl sakote, kad ligas sukelia psichologinės priežastys? – Bet kokie fiziniai sutrikimai yra sukeliami psichinių priežasčių, emocinio išsekimo. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, tokie požymiai kaip verksmingumas, neramumas, sutrikęs miegas ar valgymas signalizuoja, kad ne viskas yra gerai. Kartais tėvai verčia vaiką valgyti arba aiškina, kad mėsą būtinai reikia valgyti su bulvėmis ar panašiai. Tai yra prievarta. Maistas yra vienas iš malonumų, tačiau tai darant per prievartą, kyla pasibjaurėjimas, stresas. Apie tai galėčiau papasakoti daugybę pacientų istorijų. Pas mane lankosi jaunas vyras, sergantis skrandžio vėžiu. Jis prisimena, kad vaikystėje valgyti jį versdavo močiutė. Kartais tokia „egzekucija” trukdavo net tris valandas. Naujausi tyrimai rodo, kad toks priverstinis valgymas gali sukelti virškinimo sutrikimų, cukrinį diabetą, bronchinę astmą, nuolatinį kosulį, pasikartojančius peršalimo požymius. – Dažniausiai vaikai skundžiasi skaudančiu pilvu. Ar visada kalta tik mityba? – Mityba gali tam turėti įtakos. Kartais suaugusieji teisinasi: jei neversi, vaikas valgys tik saldainius. Patikėkite, vaikas vieną ar dvi dienas valgys saldumynus, bet vėliau su pasigardžiavimu šveis jūsų išvirtą košę. Jei vaiko nuo mažens neversite per prievartą maitintis sveikai, jis natūraliai norės sveikų produktų. Dabar požiūris į maistą neretai būna iškreiptas. Reikia į viską žiūrėti paprasčiau. Nieko neatsitiks, jei vieną dieną vaikas laižys tik ledus. Kartais pernelyg sureikšminamas ir vandens poreikis. Į mane kreipėsi motina su vaiku, kuris per naktį net porą kartų apsišlapina. Mama buvo įsitikinusi, kad vaikas per dieną privalo išgerti tam tikrą kiekį vandens. Pasigilinus, kiek vandens vaikas turėdavo išgerti, nieko nuostabaus, kad jis šlapinasi į lovą – patiriamo streso ir pernelyg didelio vandens kiekio iškrova įvykdavo naktį. – Bet vaikų žaidimų aikštelėse dažnai galima pamatyti mamas, bėgiojančias vaikams iš paskos su gertuvėmis rankose ir siūlančias atsigerti… – Viskas gerai, kas su saiku. Kartais vanduo gali padėti. Jei mažas vaikas tampa neramus, piktas, duokite atsigerti vandens. Porą gurkšnių stebuklingai gali pakeisti vaiko nuotaiką. Pabandykite. Tačiau kišti vandens per prievartą, kai vaikas žaidžia ar būna gerai nusiteikęs, tikrai neverta. Įsivaizduokite, kad jūs grojate pianinu, o jus kas nors vis pertraukia ir verčia gerti vandenį. – Kartais vaikai sako „man skauda viską”. Ką toks pasakymas signalizuoja? – Išgirdus tokį pasakymą, vaiką reikėtų iškart apkabinti ir sukurti emocinį santykį. Tada mintys neturėtų suktis ties neatsakyta žinute ar planuojamais darbais. Su vaiku iki šešerių metų labai svarbu sukurti emocinį santykį. Jei mama ramins tik vaiko kūną, jam toliau skaudės. Apkabinimas, pažiūrint į akis, paklausiant, kur skauda, padeda kurti emocinį ryšį. Galima kartu pakvėpuoti. Vaikui reikėtų suteikti 100 procentų dėmesį, leidžiant jį pajausti fiziškai ir emociškai. Tada vaikui palengvėja. – Įvairiausių vaiko skundų dėl sveikatos tėvai dažnai išgirsta susiruošus eiti į darželį. Ką patartumėte tokiais atvejais? – Vaikui labai aiškiai ir suprantamai reikia paaiškinti, kodėl jis turi eiti į darželį: ten jis mokosi bendrauti ir draugauti, pasiruošia mokyklai. Netingėkite su vaiku kalbėti. Galima detaliai paaiškinti, ką tėvai veikia darbe, kai vaikas būna darželyje. Vaikas nori būti įtrauktas į šeimos gyvenimą. Vakare galima pasidalyti įspūdžiais, kaip kam sekėsi darbe ir darželyje. Tada nebėra drastiško atskyrimo, vaiką visą dieną lydi mamos arba tėčio energija. Kartais vaikui galima pasiūlyti nupiešti savo dieną darželyje. Piešinys daug ką gali atskleisti, gal net parodyti agresorių. Sunku pasakyti, kodėl vaikas nenori eiti į darželį. Gal vaikui trūksta emocinio bendravimo su tėvais arba darželyje nėra viskas gerai? Reikia pasistengti atsidurti vaiko vietoje, pagalvoti, ką jis jaučia. Nereikia užsiimti burtais, geriau iškart išsiaiškinkite, kodėl vaikas tą dieną nenori eiti į darželį. Vaikui visada labai svarbu gauti pakankamai meilės, šilumos, apkabinimų. Vaikai labai mėgsta sakyti „aš tave myliu”. Jiems būtinai reikia atsakyti tuo pačiu. Pasidžiaugti, kad vaikas yra šalia. Tai tokie vaistai! Gal vaikas nenori eiti į darželį, nes jam trūksta tėvų dėmesio? Pakontroliuokite save, ar buvote su vaiku, kai jis ką nors pasakojo, ar nenuėjote užsiimti savo darbais, neišklausę vaiko iki galo? Tapkite savo gyvenimo, šeimos santykių tyrinėtojais, tada gyvenimas