Dauguma žmonių Naujųjų išvakarėse duoda sau ar kitiems pažadus, kad keisis patys, keis savo aplinką, įpročius…bet dažnai tai ir lieka tiktai pažadais.
Svajokime, fantazuokime, siekime, ieškokime…
Stenkimės kuo mažiau abejoti savo svajonių, veiksmų ir poelgių teisingumu, nes abejonės dažniausiai pasiteisina, mums ima atrodyti, kad čia veikia „kiaulystės dėsnis“, o iš tikrųjų veidrodis tik atspindi minčių turinį.
Siekimas ko nors išvengti gerokai padidina susidūrimo galimybę. Susierzinimas tampa palydovu ir sudaro vaizdą „Aš jaučiu diskmfortą“. Čia irgi suveikia veidrodžio principas: veidrodis tik konstatuoja požiūrio turinį, ignoruodamas jo kryptį.
Kaip elgiasi žmogus matydamas, kad materializuojasi tai ko jis nenori? Jis sutelkia visą savo dėmesį į atspindį ir mėgina jį pakeisti.
Atspindys – tai fizinė realybė, ir čia reikia veikti neperžengiant vidinio ketinimo ribų. Jeigu pasaulis neklauso ir juda į visai kitą pusę, reikia paimti jį už gerklės ir iš visų jėgų tempti ten, kur tu nori. Sunkus uždavinys, o dažnai ir visai neįvykdomas. Mat situacija absurdiška: žmogus stovėdamas priešais veidrodį, stengiasi rankomis sučiupti savo atspindį ir jam kažką padaryti. /V.Zeland/
Suvokime save realybėje!
Linkėčiau stengtis keisti save realybėje. Ėmus dažniau šypsotis sau ir realiam gyvenimui, keisis ir atspinys veidrodyje, ko gero nebeprireiks jo griebti už gerklės ir kažkur tempti
Galime keistis patys ir tapti laimingi!
Galime keistis patys ir tapti laimingi!Linkiu ateinančius 12 mėnesių pildyti svajones, fantazijas, keistis pradedant nuo savo vidaus ir savo paties elgesio, žiūrint ne į išorinį pasaulį, reaguojant ne į kitų žmonių norus, o į savo. Keisti išorinių aplinkybių mes dažniausiai negalime, nes neturime tiek energijos ir tokio stipraus poveikio. Negalime priversti mus mylėti, negalime gimti kitoje šalyje ar kitu laiku, bet galime keistis patys ir tapti laimingesni, linksmesni, geresni. Išmokime mylėti ir gerbti save, o tada vis dažniau sutiksime reikalingus žmones, mes vis dažniau atsidursime reikiamoje vietoje reikiamu laiku.Nenorėkime visko gauti čia ir dabar – būkime kantrūs! Išmokime mėgautis ėjimu mažais žingsneliais, džiaukimės savo paties augimu, eikime į savo svajones lengvai, bet ryžtingai. Tai gali prilygti kopimui į kalną. Galime greitai užkopti, pavargę ir uždusę atsidurti jo viršūnėje, o galime tai daryti giliai kvėpuodami gaiviu kalnų oru, mėgautis atsiveriančių vaizdų grožiu, besikeičiančia augalijos įvairove, pastebėti bėgiojančoius gyvūnus, t.y. mėgautis ir būti procese (čia ir dabar).
Ieškokime savęs, artėkime link savęs, būkime savimi!
Su meile, Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė:)
