7 paprastos tiesos tėveliams, kurias pravartu pasikartoti kasdien
1. Glauskite prie širdies. … ir dažnai kartokite, kad mylite. Tai būtiniausia sąlyga norint, kad vaikas augtų sveikas ir savimi pasitikintis. 2. Leiskite laisvai, tačiau tinkama forma reikšti jausmus. Mokykite apie juos pasakyti. Parodykite vaikui, jog tai, ką jis jaučia, yra svarbu. 3. Girkite. Nebijokite, kad pagyrimai vaikus sugadins. Bet kuris mažas vaikas nori išmokti elgtis tinkamai, o teigiami tėvų įvertinimai jiems yra geriausios elgesio gairės. 4. Venkite moralizavimo. Mokyti lengviau nei patiems taip elgtis, tiesa?.. Mažiau teorijos – daugiau praktikos. Būkite pavyzdžiu. 5 Leiskite rinktis. … ir leiskite mokytis iš klaidų. Tik pasirinkimo galimybė moko vaiką priimti tinkamus sprendimus. 6. Neprogramuokite. Klijuodami neigiamas etiketes (tinginys, veltėdis, negabus), jūs „užsakote” elgesį, kurio nenorite. Etiketės gali padaryti tik meškos paslaugą: paskatinti priešingą rezultatą, nei jūs tikitės. 7. Leiskite vaikui būti vaiku. Daugelis tėvų yra emociškai priklausomi nuo vaiko, todėl jų meilę matuoja pagal tai, kiek vaikas jais rūpinasi. Neverskite vaiko anksčiau laiko suaugti tikėdamiesi jo paramos. Leiskite jam būti mažam ir tikėtis paramos iš tėvų.
Ką gali padaryti mama, kad vaikas kuo anksčiau, sklandžiau ir drąsiau pradėtų kalbėti?
Ne kartą teko pastebėti, kad ir į pirmąją klasę atėjęs vaikas dar sunkiai gali suregzti sakinį, išreikšti mintį. Dažniausiai ir užaugus tokių žmonių kalba lieka skurdi, lėtai formuluojamos frazės, viešai pasisakyti prilygsta košmarui, kadangi sparčiausiai kalba vystosi ankstyvame amžiuje. Ką gali padaryti mama, kad vaikas kuo anksčiau, sklandžiau ir drąsiau pradėtų kalbėti? Kūdikis prie motinos balso pripranta dar būdamas įsčiose, nes vaisiaus vandenys gerai praleidžia garsą, todėl gimęs jis labai gerai jausis, kai jūs kalbėsite. Jis atpažins šį balsą tarp daugelio kitų. Mamos balso skambesys – tai informacija apie supantį pasaulį, todėl vaikas sutelkia dėmesį būtent į balso skambesį ir intonaciją. Naujagimiai labai palankiai reaguoja į aukštą balsą, todėl, kad instinktyviai jį tapatina su neagresyviu elgesiu. Žemi garsai kūdikį gąsdina (todėl nejuokaukite vaizduodama mešką…) Šiaip kūdikiai labai mėgsta įvairių gyvūnų pamėgdžiojimą, tik, žinoma, ne riaumojimą. Mokslininkai sako, jog moterų balsas yra aukštesnis už vyrų būtent todėl, kad jos auklėja vaikus. Sekite naujagimiams pasakas. Jų intonacijos tinka mažų vaikų suvokimui. Kuo dažniau pasakokite, o ne skaitykite iš knygos. Pasakokite iš atminties, iš savo vaikystės. Prisiminkite, ką jums sekdavo mama arba močiutė. Nekalbėkite greitai. Aiškiai tarkite visus garsus, pakartokite tą pačią frazę kelis kartus, ją iliustruokite vaizdais. Kuo dažniau kūdikį glostykite, glauskite, žvelkite jam į akis. Tegu kartu su jūsų žodžiais jis pajaučia šilumą ir meilę. Žinoma, jūs laukiate, kad pirmasis žodis bus „mama”… Tačiau kad ir koks jis būtų, savo veido išraiška parodykite džiugią nuostabą ir būtinai tai pakartokite. Vaikui bus malonu sužinoti, kad jis neliko nesuprastas, ir tai jį paskatins kalbėti dar daugiau. Kai vaikas pradės kalbėti iškraipytais žodžiais, jūs atkartokite taisyklingus jų variantus, tačiau primygtinai nereikalaukite taip kalbėti ir iš jo. Spaudimas neskatina kalbėti. Kartais būna, kad vaikas nereaguoja į tai, ką sakote, tarsi praleidžia pro ausis. Tai gali būti susiję su silpnu dėmesio koncentravimu. Dėmesiui lavinti ikimokyklinukų raidos specialistai siūlo naudoti įvairius žaidimus: pavyzdžiui, mėgdžioti, kaip loja šuniukas, kaip miauksi kačiukas ir pan. Šie garsai labiau atkreipia vaiko dėmesį nei patys žodžiai. Ypač vaiko kalbą (ir atmintį) lavina trumpi eilėraštukai. Tai skatina nuo žodžių pereiti prie sakinių. Beje, kai vaikas mokosi kalbėti, atkreipkite dėmesį į savo leksikoną. Būkite mandagūs. Kai vaikas susiduria su sunkumais, norėdamas ko nors paprašyti, neskubinkite vaiko kalbėjimo. Klausykitės kantriai, susidomėję, nerodydami nepasitenkinimo. Kad pagelbėtumėte vaikui, formuluokite konkrečius klausimus, padėdami atrasti tuos žodžius, kurių jis ieško. Kuo daugiau vaiką klausinėkite, teiraukitės jo nuomonės, pavyzdžiui: „Manau, šiandien nėra labai šilta. O tau kaip atrodo? Ar tau nešalta?” Girkite vaiką, ir kuo dažniau. Sėkmė įkvepia. Jis sugalvos, ką pasakyti, kad tik pradžiugintų mamą…
Skatinkite vaikus piešti – tai gali nulemti jų ateitį
Vaikiškomis keverzonėmis ištepliotos namų sienos – ne tragedija. Tą turėtų įsisamoninti visi tėvai, norintys, jog jų atžalos kurtų sėkmingą savo gyvenimo ateitį. Suaugusiojo akimis nieko verti mažylių „šedevrai“ iš tiesų yra jų vidinio pasaulio išraiška.
Kai vaistai neįveikia vaikiškų ligų
Daugumai tėvų yra pažįstamos situacijos, kuomet vaikai dažnai serga ligomis, nepasiduodančiomis medikamentiniam gydymui. Nuolatinis kosulys, bronchinė astma, enurezė, alergija, galvos, pilvo ar skrandžio skausmai – tarsi šių laikų Dievo rykštė, varanti į neviltį tėvus, vaikus ir pačius medikus. „Su kiekviena diena vartojamų vaistų kiekis didėja, tėvai guodžiasi, jog visos ligos bus „išaugtos“, tačiau laukiant šviesaus rytojaus, kasdien tenka gyventi su ta pačia problema. Ir kenčia visi“, sako klaipėdietė meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė. Ji pataria kai kurias varginančias vaikų ligas gydyti ne vaistais, o specialia meno terapijos metodika. Būtent meno terapijos pagalba Jurgitai pavyko pasiekti ne vieną pergalę prieš ligas, kurių neįveikia net stipriausi medikamentai. Svarbu nustatyti priežastį Į meno terapeutę nuolat sergančių vaikų tėvai kreipiasi jau išbandę pačias įvairiausias gydymo metodikas. „Dažnai somatinių susirgimų priežastimi būna psichologinės problemos. Tai ir būtų tie atvejai, kai gydytojai atlieka daugybę tyrimų, tačiau negali nustatyti kodėl vaikui rytais skauda galvą ar pilvą, kodėl pykina rytais kai reikia eiti į darželį ar mokyklą, kodėl naktimis šlapinasi į lovą iki paauglystės, o kartais ir ilgiau“, sako J. Dainauskaitė-Šileikeinė. Jos teigimu, tam, kad būtų išgydyti tokie negalavimai, pirmiausia būtina nustatyti jų priežastį. „Jei mama ar tėtis patys jaučiasi nelaimingi, nemylimi, išgyvena vienokias ar kitokias psichologines traumas, tuomet pirmiausia būtina padėti tėvams, o kai sveiks jie, nepastebimai pasveiks ir vaikutis. Tėvų įtampos dažnai realizuojasi vaikų psichologinėmis problemomis. Juk vaikai dažniausiai gimsta sveiki, tačiau atsiradus vienoms ar kitoms problemoms imama „ieškoti“ ligos“, pastebi meno terapeutė. Motinoms pagalba būtina Psichosomatiniai susirgimai, pasakoja J. Dainauskaitė-Šileikienė, ima formuotis, kai vaikui ilgą laiką kaupiasi negatyvios emocijos. Yra atlikta daug tyrimų ir nustatyta, kad tokio pobūdžio susirgimai gali formuotis dar kūdikystėje. O paskutiniu metu vis drąsiau teigiama, kad vaiko ligų pradžia gali užsimegzti ir nėštumo metu, jei besilaukianti mama jautėsi atstuma ar nemylima, jeigu kūdikis buvo nelaukiamas. „Miego trūkumas, netikėtas kūdikio verskmas, kai tikėtasi bent valandėlę nusnausti, nuolatinis dėmesys, kurio reikalauja mažylis – visa tai labai alina ir išbalansuoja pusiausvyrą. Negebanti valdyti emocijų mama labai dažnai išgyvena stresines būsenas. Ji nervinga, nesitvardo, neretai ant kūdikio išlieja susikaupusį pyktį ir neviltį, jai pačiai reikėtų pagalbos, o čia – visiška atsakomybė už vaiką. Tai irgi gali būti vaiko psichosomatinių susirgimų pradžia ir priežastimi. Todėl labai svarbu, kad būsima mama ir nėštumo metu, ir po gimdymo jaustų vyro ir artimųjų meilę ir palaikymą, pagalbą buityje, namuose. Taip vaikas bus apsaugotas nuo eilės psichologinės kilmės susirgimų, o jauna mama rečiau sirgs pogimdyvine depresija“, teigia pašnekovė. Šlapia lova – nesąmoningas protestas Meno terapeutės teigimu, nevalingas naktinis šlapinimasis – enurezė – tai būdas išmesti iš savęs susikaupusius negatyvius išgyvenimus. Naktį, miego metu, vaikas atsipalaiduoja nuo susikaupusių įtampų: bamės, pykčio, jaudulio. Vaikai dažnai prisiima atsakomybę už dalykus, apie kuriuos suaugę net nepagalvoja. Pvz., vaikas gali jaustis kaltas, dėl to, kad išsiskyrė tėvai, susirgo kažkas iš artimųjų, neteko augintinio, matydamas verkiančią mamą. „Net jei ji pasislėps virtuvėje ar vonioje, vaikui atrodys, kad jis buvo blogas, todėl mama verkia. Juk dažnai tenka girdėti tėvų draudimus „ko verki kaip mergaitė”, „geri vaikai taip nesielgia”, „baik rodyti kaprizus” ir kt. Yra vaikų nereaguojančių į draudimus, tačiau yra tokių, kurie susikuria savo išvadas ir ima manyti jeigu nerodys savo emocijų, tai mama ar tėtis labiau mylės”, – pasakoja specialistė. Pasak moters, jei vaikas ilgai kenčia užgauliojimus, negali pasipriešinti jį įžeidinėjančiam ar neteisingai nubaudusiam šeimos nariui, viduje kaupiasi pyktis ir nuoskaudos, o susidariusi agresija išsilieja enurezės būdu. Dažnai vaiko organizmas nuo jo išgyvenamų emocinių įtampų tarsi sukuria ligą tam, kad namuose būtų ramiau, pvz., jeigu namuose dažnai vyksta konfliktai, ypač skyrybų proceso metu, vaikas jau ima suvokti, kad jam sergant tėvai nebesibara, o ima rūpintis juo. Padeda atsiskleisti ir gydyti save Meno terapijos darbo metodais galima diagnozuoti emocines ir psichines būsenas, atstatyti, išsaugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaikų ir paauglių sveikatą, sako pokalbininkė. „Užsiėmimų metu bendraudama su vaiku arba kartu su tėvais, globėjais, stengiuosi kuo išsamiau išsiaiškinti ir suprasti vaiko rūpesčius ir problemas, naudoju piešimo, tapymo, smėlio, pasakų, muzikos, judesio, lipdymo terapijas, specialiuosius žaidimus. Kuo labiau įsitempęs ir nelaimingas yra mažasis, tuo labiau jis jautresnis muzikai, muzikavimui, tuo noriau geba įsijausti į savo piešinį, perkelia savo problemas į jį ir naudodamas savo vaizduotę, fantazijas, intuiciją randa išsilaisvinimo kelius”, – meno terapijos metodiką atskleidžia Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė. Dažnai vaiko organizmas nuo jo išgyvenamų emocinių įtampų tarsi sukuria ligą tam, kad namuose būtų ramiau, pvz., jeigu namuose dažnai vyksta konfliktai, ypač skyrybų proceso metu, vaikas jau ima suvokti, kad jam sergant tėvai nebesibara, o ima rūpintis juo. Meno terapijos užsiėmimus reikėtų vesti nuosekliai, nuo problemos iki nugalėtojo būsenos. Piešdami, kurdami, muzikuodami, žaisdami vaikai ne tik bendrauja su aplinka, bet kartu yra ugdomos ir jų fizinės savybės, gerėja koordinacija, pasaulio bei savęs pažinimas. „Vaikui meno pasaulis yra artimesnis negu suaugusiam žmogui. Meniniais gebėjimais apdovanotas kiekvienas vaikas, svarbu, kad tų gebėjimų neužblokuotų kokia nors „teisingai” mokanti piešti mokytoja, ar choro vadovė, mėgstanti garsiai priminti vaikui, kad šis neturi klausos”, – pastebi meno terapeutė. Meno terapijos užsiėmimų eigoje, jau po kelių susitikimų neretai dingsta kai kurių susirgimų simptomai, išsisprendžia, atrodo, buvusios neišsprendžiamos elgesio problemos. Ši terapija suteigia galimybę pereiti nuo patirtų išgyvenimų į vidinius resursus, kuriais visus apdovanoja gamta, tiktai nemokame jais pasinaudoti. Gydytojai pripažįsta vaistų bejėgiškumą Meno terapeutė pastebi, jog nemažai tradicinės medicinos atstovų iki šiol skeptiškai žiūri į tai, kad kai kurie vaikų susirgimai yra psichologinės kilmės, tačiau kasdien tai tampa vis akivaizdžiau. „Viena vaikų neurologė į kurią kreipiausi ir siūliau meno terapiją taikyti gydant enurezę, pareiškė, jog medikai niekuomet nepripažins šio gydymo metodo ir tėvams nerekomenduos. Tą dieną kai lankiausi pas gydytoją, prie jos kabineto sėdėjo ilgiausia eilė vaikų su tėveliais. Ji buvo bent tiek nuoširdi, kad į mano užduotą klausimą kiek vaikų yra išgydžiusi nuo enurezės vaistais, atsakė – „praktiškai nesu”, – pokalbį su tradicinės medicinos atstove prisiminė Jurgita. Publikuota dienraštyje „Vakarų ekspresas”.
Savarankiškumo trūkumas – vaikystės pasekmė
Vaikystėje įgytas savarankiškumas turi didelę reikšmę asmenybės brandai ir tolimesniam vaiko formavimuisi. Dažnai mažyliai, už kuriuos viską atlikdavo tėvai, suaugę patiria psichologinių problemų.
Mažylio piešinys – raktas į sėkmingą ateitį
Pirmieji vaikų piešiniai, kurie suaugusiesiems neretai atrodo tik bereikšmės keverzonės, dažniausiai yra negerbiami, iš jų pasišaipoma. Psichologų teigimu, tai, kaip juos priimsime, ir bus svarbus mažylio sėkmingos ateities vystymosi garantas.