Visame pasaulyje daugėja vienišų bei po vieną gyvenančių asmenų. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra antra Europoje pagal vienišų gyventojų skaičių – mūsų šalyje 33 proc. žmonių gyvena po vieną. Tuo tarpu geriausia situacija yra Maltoje, kur po vieną gyvena tik kiek daugiau nei 20 proc. gyventojų. Žinoma, gyvenimas vienam dar nereiškia vienišumo, tačiau tyrimai rodo, jog gyvenimas po vieną visuomet paveikia ne tik žmogaus savijautą, bet ir sveikatą.
Vienišumo tema daug tyrimų atlikusi Brigham Youngo universiteto mokslininkė Julianne Holt-Lunstad įsitikinusi, jog socialinių ryšių nebuvimas gali nulemti gerokai prastesnę žmogaus sveikatą. Tokią išvadą mokslininkė pateikė apibendrinusi beveik 150 ankstesnių tyrimų metu gautus duomenis. Pasirodo, aktyvų socialinį gyvenimą gyvenantys žmonės net 50 proc. sumažina riziką mirtį nei pasyvūs jų bendraamžiai. Be to, socialinio gyvenimo aktyvumo nebuvimas prilyginamas žalingiems įpročiams. Socialiai pasyvus gyvenimas taip smarkiai veikia žmones, jog tą poveikį mokslininkai prilygina 15 cigarečių surūkymui per dieną.
Meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė primena, nebūtina gyventi vienam, kad jaustumeisi vienišas. Vienišumo tema šiuolaikinėje visuomenėje puikiai pažįstama daugeliui žmonių. Tačiau svarbiausia, kad su ja būtų kovojama. Dažniausiai ją įveikti gali padėti psichologo pagalba bei darbas su savimi.
Kodėl jaučiamės vieniši?
Priežasčių jaustis vienišam yra pačių įvairiausių. Dažnai vienišumo jausmą iššaukia atvejai, kai žmogus jaučiasi nevertinamas, neišklausomas, jo nesupranta, nepaisoma jo nuomonės. Kitaip sakant, vienišumas dažnai kyla žmonėms, kurie jaučiasi niekam nereikalingi. Ypač mes taip jaučiamės kai iš savo artimo žmogaus nesulaukiame supratimo, psichologinio palaikymo ar akivaizdi empatijos stoka.
Meno terapeutė Jurgita primena, tikras vienišumas negali būti tuo atveju kai aplink pilna žmonių. Nes vienišumo jausmas yra psichologinė būsena, kuri priklauso mums, o tai reiškia, kad mes galime tai kontroliuoti, mes galime tą vienišumo jausmą valdyti.
„Mano darbo praktikoje yra buvę atvejis, kuomet į mane kreipėsi mergina, kuri jautėsi labai vieniša. Ji buvo netekusi abiejų savo tėvelių, pačiai šeimos sukurti nepavyko, todėl ji jautėsi niekam nereikalinga. Nors ji save jau ir taip buvo labai nuvertinusi, netruko užklupti ir sunki liga. Tik įveikusi ją, mergina pradėjo mokytis mylėti save ir keistis. Taip, tai vyko nedideliais žingsneliais dirbant su savimi ir psichologo pagalba kiekvieną dieną, tačiau pasikeitusi gyvenimo kokybė kasdien nuteikdavo vis pozityviau. Geriausia, jog keičiantis požiūriui į gyvenimą, ji ėmė sparčiai sveikti. Tuomet nustojo kritikuoti save ir kitus, ne tik savyje, bet ir aplinkiniuose dažniau ėmė pastebėti privalumus nei trūkumus. Mūsų bendravimo pabaigoje jos gyvenime atsirado mylimas žmogus, tad viskas stojo į savo vėžes, – pasakoja meno psichoterapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė.
Kaip įveikti vienišumą?
Kad išvengti vienišumo jausmo, būtina:
- Pasitikėkite savimi. Nesitikėkite, kad aplinkiniai palaikys jus visur ir visada. Atsiminkite posakį „Kiek žmonių, tiek nuomonių“. Visiškai vienodai mąstančių žmonių pasaulyje tiesiog nėra, todėl tai, kad kiekvienas žmogus tą pačią situaciją vertina skirtingai – visiškai normalu.
- Mylėkite žmones. Mokykitės priimti žmones tokius, kokie jie yra. Jie turi savo silpnybes, savo charakterio bruožus, kurie formavosi jų viso gyvenimo eigoje. Tai lemia žmogaus aplinkos žmonės, o kartais asmenybės formavimuisi įtakos turi netgi mūsų nepastebimi žmonės, ne tik artimieji.
- Prisiimkite atsakomybę. Nemanykite, kad kiti žmonės turi kažką nuveikti dėl to, kad jūs nesijaustumėte vieniši. Svarbiausia – nestovėti vietoje, nepanikuoti, suvokti, kad gyvenimas vien čia ir dabar yra nuostabus. Juk tam pakanka jausti savo žingsnius kai pėdomis lieti žemę, jausti pilną maisto skonį kai valgai, šypsotis akimis pačiam sau ir kitiems, stebėtis nuostabiomis smulkmenomis, kaip tai daro maži vaikai. Stenkitės atmesti vaikiškus kaprizus ir iliuzijas, reikalavimus, kaip kiti turi su mumis elgtis.
- Nebijokite bendrauti. Patys eikite prie kitų žmonių, kurkite su jais švelnius ir ramius santykius, patys tapkite žmogumi, gydančiu vienišumą. Reikia pačiam nustoti savęs gailėtis. Vietoje to, mokykitės atsiverti patys. Pradžioje galima atsiverti bent jau gamtos grožiui, tobulumui, žavesiui, išsilaisvinti iš savo paties susikaustymo. Pamatysite, vienišumo jausmas ims trauktis, o žmonės patys norės bendrauti su Jumis.
- Ryžkitės mokytis. Supraskite, kad norint jaustis kitaip, reikės išmokti daryti kažką kitaip, keisti požiūrį, elgesį, reakcijas, įpročius, o tam reikia nusiteikimo, pasiryžimo, noro, jėgų ir laiko.
Kai žmogus ima jaustis vienišas ir nereikalingas, ima kankinti gyvenimo prasmės klausimas, gali aplankyti beprasmybės pojūtis. Šiuo atveju būtų daug naudingiau pamąstyti apie tai, ką turi, ką gali padaryti tam, kad pagerintum savo gyvenimo kokybę su tuo ką turime dabar, su tais kurie yra šalia. Suprantama, jog imti ir pasikeisti patiems bei pakeisti savo požiūrį į aplinkinius, nėra taip lengva. Labai dažnai darbą pradėti su savimi gali būti sunku, todėl Jums gali praversti psichologo pagalba. Psichologas gali padėti suvokti tikrąsias vienišumo priežastis, o supratimas jau yra sveikimo proceso pradžia. Atsiminkite, laimės kiti žmonės negali mums sukurti, nes jos nėra išorėje, ji yra mūsų viduje!
Su meile, Jurgita:)
