Šiuolaikinis vaikas tėvams arba auklėtojams sako: „Dabar aš nenoriu dainuoti. Noriu piešti.” Arba: „Aš nenoriu piešti medžio. Noriu piešti jūrą.” Arba „Aš nupiešiau jūrą geltoną, nes ji yra geltona, o ne mėlyna.”
Anksčiau į tokius vaiko „kaprizus” buvo žiūrima kaip į nepaklusnumo, protesto, neišmanymo pasireiškimą. Šiandien, kai vaikų auklėjimo srityje orientuojamasi į abipusę pagarbą ir lygiaverčius žmogiškus santykius, mes jau suprantame, kad vaikas taip išreiškia savo paties matymą ir pasirinkimą, o ne siekia išprovokuoti jūsų negatyvią reakciją. Šiuolaikinis vaikas drąsiai gina savo interesus ir nebemano, kad bet kuris suaugęs žmogus turi jam besąlygišką valdžią. Šiuolaikinis vaikas renkasi pats ir pasirinkdamas nejaučia baimės arba priklausomybės nuo suaugusiojo nurodymų. Jeigu gimdytojas arba auklėtojas jam daro spaudimą (net ir protingais argumentais), vaikas leidžia sau pykti, reikšti nepasitenkinimą. Kuo vaikas mažesnis, tuo labiau jis gina savo poziciją.
Tu gali rinktis – štai ko mus moko šiuolaikiniai vaikai.
Be abejonės, suaugusieji ne visada ramiai priima šią pamoką. Dažnam gimdytojui ir auklėtojui kyla susierzinimas ir noras daryti „pedagoginį spaudimą”. Tokiu atveju siūlyčiau paklausti savęs, kas trukdo rasti išeitį ir susitarti? Galbūt tai užgauta savimeilė? Pabandykite pažvelgti į situaciją nešališku žvilgsniu. Būtent to ir tikisi šiuolaikinis vaikas. Supraskite, kad atsisakydamas atlikti nurodytą užduotį vaikas nenori konflikto, jis nenori jūsų nei sumenkinti, nei įžeisti. Jo atsisakymas reiškia TIK TAI, kad jam nepriimtina situacija, jam nepatinka tai, ką siūlote, o ne jūs pats.
Būtent tokios požiūrio – ginti savo nuomonę, poreikius be agresijos, jėgos, primetimo – ir suaugę žmonės šiandien mokosi įvairiuose bendravimo kursuose, seminaruose. Sugebėjimas nesijausti priklausomam nuo aplinkinių manipuliacijų ir vertinimo – vienas iš svarbių faktorių, padedančių tapti sėkmingiems.
Vaikas nenori priimti svetimos pozicijos. Ir nereikia jo versti. Nieko gero, jeigu jis ją priims iš baimės arba tik trokšdamas jūsų meilės ir pritarimo. Užuot spaudę ar priekaištavę, mokykite jį formuluoti savo atsisakymo, nesutikimo su situacija priežastį. Kai vaikas sako „Nedarysiu!”, paraginkite jį ramiai įvardyti priežastį. Konstatuoti „Darysi, nes aš taip pasakiau” arba „Visi taip daro” – tai nereikšmingi vaikui argumentai.
Vertingiausia, ko galite išmokyti vaiką, kai jūsų pozicijos nesutampa, – tai abipusis supratimas. Tam, kad is rastųsi, reikia išmokti perteikti savo poziciją kitam ir išgirsti kito žmogaus nuomonę. Vien aklu spaudimu, vien pasitelkdami savo autoritetą ir valdžią, mes galime vaiką išmokyti spręsti konfliktus tik tokiu pat būdu: neatsižvelgiant į kitų nuomonę ir interesus. Jūs gi ir patys patyrėte, kad suaugusiųjų pasaulyje tai neveikia. Ir šeimoje, ir darbe turime bendradarbiauti kaip lygiaverčiai partneriai – tik tuomet galėsime mėgautis gerais santykiais su žmonėmis.
Trys „ne”
Visi norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi. Visi norime juos apginti nuo bet kokių negandų. Tuo pat metu puikiai suvokiame, kad joks žmogus negali būti laimingas visą laiką. Ir kad joks žmogus nėra apsaugotas nuo negandų. Kaip ir mes patys, taip ir jie patiria ir patirs nesėkmių, praradimų, skausmo. Ir kai užaugs, su viskuo turės susitvarkyti patys. Ne visada būsime šalia ir nešiosime juos ant rankų. Todėl kai buvo maži, jūs neišmokote vaikščioti ir kalbėti už savo vaikus. Kai paaugo, jūs neišmokote už juos skaityti, rašyti, važiuoti dviračiu, draugauti su bendraamžiais darželyje, kieme, mokykloje… Jūs kantriai to mokėte žinodami, kad viso to jiems prireiks, suvokdami, kad negalite ir neturite perimti jų gyvenimo.
Psichologė Medlin Levyn (Madeline Levine) savo knygoje „Mokykite savo vaikus teisingai: sėkminga tėvystė” („Teach Your Children Well: Parenting for Authentic Success”) yra taikliai suformulavusi tris dalykus, kurių tėvams ir auklėtojams nevertėtų daryti už vaikus.
Pirma: nedarykite už vaiką to, ką jis pats gali padaryti.
Antra: nedarykite už vaiką to, ką jis pats beveik gali padaryti (iš nesėkmių jis mokosi).
Trečia: neverskite vaiko daryti to, ko reikia jums, o ne jam.
Parengė Jurgita Valiulienė
