„Nežinau, kas man darosi, gal susirgau pavasarine depresija, gal paveikė laikrodžio persukimas, bet pastebiu, kad beveik visada esu blogos nuotaikos. O gal tai susiję su mano amžiumi? Man ką tik sukako 42 m., bet man atrodo, kad nieko gero gyvenime nenuveikiau. Atsibundu nepatenkinta, visą dieną į galvą lenda vien tik blogos mintys. Greitai supykstu, paskui dėl visko save kaltinu, viskas man dabar atrodo blogai, viskas krenta iš rankų. Pavargau… Kaip iš to išsivaduoti? Ačiū. Vitalija”
Atsako psichologė, meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė.
Jeigu sergate depresija, gali būti, jog į metų laikų kaitą ar kitas pasikeitusias aplinkybes reaguojate jautriau nei visi kiti. Tačiau neskubėkite pati sau diagnozuoti šios ligos, tai specialistų kompetencija. Paprastai depresiją lydi ir somatiniai simptomai. Jei tokius jaučiate (pvz., širdies, galvos ir kitus kūno skausmus), pirmiausiai kreipkitės į gydytojus ir išsitirkite fiziologiškai. Neradus akivaizdžių priežasčių, patarčiau kreiptis į psichoterapeutą.
Pavasarį visiems žmonėms, ne tik jautriems, būdinga nuotaikų kaita, tačiau ji greitai praeina. Tuo laikotarpiu pravartu save pastiprinti tiek fiziniais, tiek psichologiniais būdais. Fiziniai visiems yra žinomi: tai gera mityba, sportas, pasivaikščiojimai gamtoje ir t. t. Psichologiniai metodai – kuo įvairiausi: nuo jogos iki meno terapijos. Atraskite, kas tinka jums.
Iš jūsų laiško sunku suprasti, ar blogos mintys kyla iš patirto streso, nesėkmių, ar „šiaip sau”. Pirmiausiai rekomenduočiau išbandyti nesudėtingą metodą: atlikti savo minčių auditą. Kai tik užplūs slogi nuotaika ir apims negatyvios mintys – užrašykite jas ant popieriaus lapo. Darykite tai mažiausiai dvi savaites. Galite nešiotis su savimi specialiai tam skirtą užrašų knygelę. Kai turėsite konkrečią „medžiagą”, galėsite su ja dirbti. Skirkite šiam darbui valandą ramaus laiko, kai niekas neblaško ir netrukdo, kai esate gerai nusiteikusi. Pažvelkite į savo sąrašą iš šalies – racionaliu, logišku žvilgsniu. Pabandykite kiekvieną sakinį apdoroti logiškai paneigdami tai, ką jums perša šios iracionalios mintys.
Kaip kūno psichoterapijos specialistė, taip pat rekomenduoju tokiais atvejais stebėti ir užsirašyti, kokius pojūčius sukelia viena ar kita mintis. Jūsų kūnas apie jus gali pasakyti daugiau, negu pati galite įvardyti žodžiais. Nemalonūs pojūčiai gerklės srityje gali reikšti užslopintą nuoskaudą. Pečių, stuburo, rankų skausmai gali byloti, jog draudžiate sau jausti tai, ką iš tikro jaučiate. Kvėpavimo sunkumas gali rodyti, kad slopinate savo baimę būti atsumtai, nemylimai… ir taip toliau. Nemalonūs kūno pojūčiai – tai ženklai, kad žmogus pereina į „vaikystės būseną” (vadinamoji regresija), į nevaldomų emocijų sritį. Paprastai kalbant, streso metu smegenys kontrolės funkcijas perduoda iracionaliam, emocionaliam dešiniajam pusrutuliui, todėl kyla blogos mintys, su kuriomis sunku ginčytis. Todėl kiekvieną kartą, kai pajusite nemalonius kūno pojūčius, padarykite pauzę, giliai įkvėpkite, pasakykite sau: „Stop. Tai, kas dabar su manimi vyksta, tėra iliuzija. Aš perėjau į bejėgio vaiko būseną. Iš tiesų esu suaugęs, blaiviai mąstantis žmogus. Galiu sugrįžti į suaugusio žmogaus būseną ir mąstyti kaip subrendusi moteris.”
Trečias žingsnis, kurį labai pravartu žengti atsikratant įkyrių blogų minčių, yra suformuluoti svarbiausius savo gyvenimo tikslus. Prisiminkite artimus žmones, kuriems esate reikalinga. Palyginkite tai, kas išties svarbu, su laikinais sunkumais, ir blogos mintys atsitrauks. Greitoji pagalba sunkiausiais momentais – galvoti ne tik apie save.
Įveikti blogas mintis taip pat padeda sąmoningi, realūs veiksmai. Sutelkite dėmesį į konkrečius sprendimus. Pagalvokite, ką galite nuveikti, kad jus netenkinanti situacija pasikeistų. Susidarykite planą artimiausiai savaitei ar dviem, užrašykite jį ir jo laikykitės. Kai rankos užimtos – mintys ilsisi. Motyvuokite save užsirašydama, ką nuveikėte savo labui.
Blogoms mintims nuraminti galima pasitelkti ir vaizduotę. Pravartu mintyse į savo gyvenimą pažvelgti tarsi iš paukščio skrydžio. Arba nutapyti savo gyvenimo paveikslą. Pavyzdžiui, įsivaizduokite save sėdinčią ant aukšto kalno. Apačioje driekiasi gėlių laukas, jis vilnija nuo vėjo. Tos gėlės – tai jūsų mintys. Jos kuo įvairiausios: šviesios, tamsios, ryškios, blankios, žydinčios, nuvytusios… Per lauką driekiasi vingiuotas takas – tai jūsų gyvenimo kelias. Pažvelkite į jį iš tolo. Štai ties tuo posūkiu želia piktžolės, kurios dabar jums neduoda ramybės. O už posūkio mėlynuoja rugiagėlės. Pagalvokite: po kokio lemtingo jūsų žingsnio viskas susitvarkė?
Publikuota: http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologija/kamuoja-blogos-mintys-ka-daryti-1339899/
