Alergija, enurezė, bronchinė astma, pilvo, galvos skausmai, mikčiojimas, baimės, išsekimas… Vis dažniau gydytojai skėsčioja rankomis nerasdami akivaizdžių šių bėdų priežasčių. Manęs dažnai klausia, kam ir kam padeda meno terapija, kurios metodus taikau savo darbe.
Pirmiausiai meno terapija
padeda tiems, kuriems sunku žodžiais nusakyti savo jausmus. Ypač meno terapija efektyvi dirbant su vaikais (įskaitant autistus ir tuos, kurių lėtesnė psichinė bei fizinė raida), su toksikomanais, taip pat įkalintais asmenimis (padeda transformuoti asmenybės vertę per kūrybą).
Meno terapija rekomenduojama tiems, kurie jaučiasi susipainioję savo vidiniame pasaulyje, norėtų suvokti savo potencialą bei permainų galimybes.
Kuo skiriasi menas, kūryba nuo gydymo menu?
Gydymas menu remiasi psichoanalizės pozicija, pagal kurią, sukuriami meniniai vaizdiniai atspindi procesus autoriaus sąmonėje. Simbolių kalba leidžia laisvai išreikšti savo troškimus, prisiminti vaikystę, „papasakoti“ apie nerealizuotas svajones. Šio metodo nereikėtų painioti su meno kūrimu. Meno terapijoje meno kūryba – tik priemonė, padedanti geriau suprasti save, todėl nesvarbu, kaip gerai jūs piešiate arba šokate.
Meno terapija – tai tam tikros užduotys, kurios turi konkretų psichoterapinį tikslą. Šį tikslą nustato meno terapeutas. Pagrindinė terapeuto užduotis (pirmajame etape) – padėti klientui įveikti baimę ir neryžtingumą. Meno terapeutas skatina pacientą piešti, atlikti judesius ir pan. Pasikartojantys elementai yra vertinga informacija apie tai, kas iš pasąmonės stimuliuoja jausmus ir būsenas. Seansas baigiamas „refleksine analize“: žmogus pasakoja, ką jis nuveikė ir kokius jausmus tai darydamas jautė.
Progresas pasiekiamas, kai žmogus „paleidžia“ situaciją ir pasineria į kūrybos srautą. Ramybės neduodantys išgyvenimai ne išstumiami, o sublimuojami (perkeliami) į kūrybą.
