„Vaikas (9 m.) labai drovus, visko bijo, nenori eiti į mokyklą, bet niekaip negalime prikalbinti eiti pas psichologą. Patarkite, ką daryti. Ačiū.”
Atsako meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė.
Jokiu būdu netempkite prievarta. Labai svarbu, kad tokie vizitai vaikui nesukeltų negatyvių jausmų ir dar daugiau baimės, kad jis nepasijustų „kažkoks ne toks”. Droviems, užsisklendusiems, visko bijantiems vaikams efektyvi meno terapija, kur nereikia kalbėti žodžiais, viskas išreiškiama kūryba. Paaiškinkite vaikui, kad ten, kur jis eina, tiesiog galės pažaisti, piešti, kurti, fantazuoti. Tuo tarpu patyręs specialistas stebės ir koreguos tai, ką reikia koreguoti, padės vaikui geriau pažinti ir susidraugauti su ta savojo Aš dalimi, kuri jam nematoma ir kelia baimę.
Visi žinome, kad kūne pasireiškia psichikos procesai. Ir atvirkščiai: žmogaus psichiką veikia tai, kas vyksta mūsų kūne. Psichologas arba meno terapeutas dirba taip, kad šiuos procesus sujungtų į vieną darnią sistemą, kuri tarnautų gerai savijautai. Šiame darbe padeda natūralios, gamtos sukurtos medžiagos, tarp jų – smėlis ir vanduo.
Smėlio terapijos pradininku laikomas šveicarų psichiatras, moderniosios psichologijos tėvas K. G. Jungas. Šiuo metu vienas garsiausių šios metodikos kūrėjų ir propaguotojų yra Sankt Peterburge dirbantis medicinos mokslų daktaras, psichiatras Aleksandras Kopytinas. Praktika rodo, kad jo sukurta sistema, kurią perėmiau mokydamasi iš šio specialisto tiesiogiai ir jau keletą metų taikau savo darbe, efektyviai veikia bet kurio amžiaus specialiųjų poreikių (kalbos, raidos, elgesio sutrikimai) vaikus bei suaugusiuosius, kuriuos kamuoja chroniškas nuovargis, emocinis išsekimas, tam tikros lėtinės ligos.
Meno terapijos metu vyksta dialogas su vidiniu pasauliu. Žmogus įgyja galimybę išreikšti jį, „konkretizuoti“ suteikdamas formą. Kai vidinis vaizdas įgauna formą, paaiškėja ir vidinio dialogo prasmė. 
