Pagal senovės kinų teoriją u-sin, kiekvieną mūsų organizmo vidaus organą atitinka tam tikras jausmų organas, sava emocija, sava stichija. Kinai mano, jog žmogaus ligas sukelia ne virusai ir bakterijos (jie atsiranda kaip pasekmė), o energijos, vadinamos ci, kanalų užsiteršimas.
Bet kurios emocijos (stichijos) perteklius arba trūkumas trikdo vidaus organų darbą. Pavyzdžiui, nuolatinė ba
imė užteršia inkstų kanalą; pyktis, priešiškumas – kepenų; per didelis džiūgavimas, euforija – širdies; užsitęsęs sielvartavimas, liūdesys – blužnies; melancholija – plaučių.
Pagal kinų savireguliacijos metodų sistemą, vadinamą „cigun“, bet koks emocinis persitempimas sukelia energijos kanalų spazmus arba visai juos užblokuoja. Taip atsiranda kliūtis laisvai cirkuliuoti ci – ir atsiranda liga. Organas, negaudamas pakankamai energijos, kraujo, maitinančių medžiagų, pakinta. Funkcinius pakitimus keičia organiniai…
Ką gi daryti, kad neužterštume savo energijos kanalų ir nesirgtume? Kinų dao filosofijos atstovai pasakytų, jog pirmiausiai reikia NEDARYTI to, kas mums labiausia kenkia.
• Nesipykti su savimi ir kitais.
• Nesipriešinti kliūtims (jas apeiti).
• Neįsikibti į praeitį, nesustingti (pasitikti permainas).
Mokykimės stiprybės žiūrėdami į vandenį, kuris nesipriešina tėkmei ir apeina kliūtis.
Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė
