Simptomai
Nebeturite jėgų. Jaučiatės tokie pavargę, kad sunku net apsirengti ir pavalgyti.
Negalite susikaupti. Negalite skaityti knygų, priimti net paprastus sprendimus.
Jaučiate pyktį, agresiją.
Esate kritiški kitų atžvilgiu, ieškote, kas kaltas.
Jaučiate kaltę ir savo bevertiškumą.
Jaučiatės vienui vienas pasaulyje, bejėgis, paliktas. Skausmingai trokštate aplinkinių pritarimo ir dėmesio.
Kamuoja įkyrios mintys, verčiančios atlikti tam tikrus ritualus.
Negalite gerai išsimiegoti. Sunku užmigti, dažnai prabundate.
Pagalvojate apie savižudybę.
Užslėptos depresijos formos:
nuolat persivalgote,
reguliariai vartojate alkoholį,
vartojate narkotikus,
rūkote.
Tai laikinos priemonės, prigesinančios emocinę kančią. Jos kompensuoja savojo Aš neigimą ir tarsi atitolina realybę. Pavyzdžiui, rūkymas, pasak psichoanalitikės Alice Valerie, yra „geriausių troškimų anestezija ir atsisakymas juos įkūnyti. <…> Kaskart, kai užsirūkote, jūs priešinatės kažkuriam savo troškimui, slopinate ir liguistas, ir džiaugsmingas emocijas.“
Priežastys
Žmonės, kurie vaikystėje ilgą laiką kentė žiaurų elgesį (ypač artimoje aplinkoje), gali išgyventi vadinamąją „raidos traumą“. Tokią traumą lemia ir psichologinės priežastys, atsirandančios dėl netinkamo auklėjimo, negatyvios tėvų įtakos kritiniais vaiko raidos periodais. Beje, tiek žiaurus elgesys su vaiku, tiek vaiko poreikių ignoravimas gali sukelti tokius pat simptomus, kaip ir trauma dėl patirto šoko: stichinė nelaimės (pvz., gaisro), nelaimingo atsitikimo, sunkios ligos, artimo žmogaus netekties, sunkaus gimdymo, didelio streso nėštumo metu ir t. t.
Tiek traumos šaltinis, tiek jos pasekmės gali būti labai įvairūs ir paslėpti nuo mūsų sąmonės.
Gyvūnai laukinėje gamtoje instinktyviai atsikrato savo energijos, kurią buvo sutelkę kūne pavojaus akivaizdoje, todėl nepalankūs simptomai jiems atsiranda labai retai. Tačiau žmonės nėra tokie patyrę, ir jeigu jiems nepavyksta išlaisvinti šios galingos jėgos: ji lieka kūne. Bandydami išlaisvinti šią „suspaustą“ energiją, žmonės nesąmoningai gali bandyti vis atkurti situacijas, kuriose esama galimybės išsilaisvinti iš buvusios traumos nelaisvės. Deja, dauguma tam pritrūksta priemonių ir resursų. Baimė, nerimas juos užpildo, ir žmonės praranda harmonijos jausmą su savimi, nebegali šiame pasaulyje jaustis kaip namie.
Gera žinia
Depresija yra visiškai išgydoma, jeigu laiku kreipiamasi į aukštos kvalifikacijos specialistą.
Ta pati galinga energija, kuri gimdo trauminius simptomus, jeigu ją tinkamai nukreiptume, gali transformuoti traumą ir pagydyti. Išgydyta trauma leidžia žmogui sugrįžti į realų pasaulį, kuriame vyrauja harmonija: esama ir pakilimų, ir kryčių, ir meilės, ir kančios , ir skausmo, ir atjautos.
Netikėti pokyčiai, nesėkmės, griaunantys susikurtas iliuzijas, įpročius, dažnai sukelia bereikalingą stresą, nes daugelis žmonių tai traktuoja kaip tragediją ir reaguoja panika. Energiją, kurią galėtų panaudoti problemai spręsti, jie išbarsto blaškydamiesi ir sekindami save. Dažnai žmonės patys ima sau taikyti įvairiausias diagnozes. Bet koks skausmas verčia ieškoti ligos, o jeigu ji nerandama, tada puola įkyrios mintys, jog ji gali būti nustatyta pavėluotai. Visa tai veda tik į sveikatos praradimą, kadangi dėl streso spazmuoja raumenys, padažnėja pulsas, apsunkinamas kvėpavimas, širdies veikla. Žmogus ima galvoti, kad šie požymiai patvirtina jo „diagnozę“, ir dar labiau išsigąsta. Galiausiai tampa per sunku pačiam suvaldyti savo negatyvias mintis ir emocijas ir tenka kreiptis į gydytojus, kad šie išrašytų vaistų. Antidepresantai nuslopina kankinančius simptomus, tačiau negali padėti pasveikti, nes juos sukėlusios priežastys lieka. Iš esmės nuslopinami natūralūs savisaugos instinktai, ir žmogus nebemato kelio, kuriuo turėtų judėti pirmyn.
O kelias visada yra.
Fragmentas iš pacientės laiško: „Vis noriu Jums parašyti, kaip man sekasi. Tai, ko Jūs pasiekėte dirbdama su manimi per tokį trumpą laiką, man kelia malonią nuostabą. Nesakau, kad neiškyla praeities šešėlių, bet „dirbu ” su savimi kiekvieną akimirką, kontroliuoju savo mintis, vedu jas tik teigiama linkme. Pradedu atrasti savo berniuką iš naujo, atrodo, net nemačiau, koks jis iš tiesų nuostabus ir kaip stipriai mane myli. Manau, vyras mane taip pat pamatė kitokią. Santykiai iš tiesų keičiasi į gera. Atrandu save iš naujo, žiūriu į veidrodį ir šypsausi tam atvaizdui, kurį ten matau. Netikėjau, kad galima save pamilti… <…> Kai pradėjau keistis, į mūsų gyvenimą ėmė grįžti žmonės, su kuriais buvome susipykę. Jie pastebėjo, kad esu kitokia. Nepamirštu Jūsų rekomenduotų knygų, jos labai padeda. Kai aplink save matau tokias pat išsigandusias, pilnas negatyvių emocijų asmenybes, pasidalinu mintimis, perskaitytomis knygoje. Džiaugiuosi, kai žmogui pasidaro geriau. <…> Norėčiau visiems papasakoti, kaip Jūs įkvėpėte pasitikėjimo savimi. <…> Dėkoju už tai, kad radote kelią į mano giliausias mintis.“
Todėl dar kartą norėčiau pakartoti: kelias visada yra.
Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė, socialinė pedagogė, psichologė, meno terapeutė
Publikuota: http://www.balsas.lt/naujiena/808301/depresija-plinta-kaip-virusas
