Žemupio kaimo gyventojai prisimena, kad praėjo jau daugybė metų nuo to laiko, kai jie pastebėjo upėje pirmąjį kūną. Kai kurie senoliai dar pamena, kokiomis spartietiškomis sąlygomis tuomet tekdavo juos gelbėti. Kartais, anot jų, ištraukti žmones iš upės užtrukdavo dešimt valandų, ir tik nedaugelis jų išgyvendavo.
Nors aukų skaičius upėje pastaraisiais metais gerokai išaugo, gerieji Žemupio gyventojai dėjo pasigėrėjimo vertas pastangas, stengdamiesi su tuo susidoroti. Jų gelbėjimo sistema dabar tikrai aukščiausio lygio: dauguma putojančiuose vandenyse pastebėtų žmonių pasiekiami per dvidešimt minučių, o nemaža dalis – vos per dešimt. Vos keletas žmonių per dieną miršta nesulaukę pagalbos. Tai didelė pažanga lyginant su ankstesniais laikais.
Pasikalbėkite su Žemupio gyventojais ir jie jums su pasididžiavimu papasakos apie naująją ligoninę ant upės kranto, apie gelbėjimo valčių flotilę, pasirengusią akimirksniu suteikti pagalbą, apie puikią planavimo sistemą, koordinuojančią visus gelbėjimo darbuose dalyvaujančius darbuotojus bei daugybę puikiai pasiruošusių ir atsidavusių plaukikų, noriai rizikuojančių gyvybe, kad išgelbėtų nukentėjusiuosius iš putojančios upės. Žinoma, kaip, teigia žemupiečiai, tai daug kainuoja, tačiau kaip kitaip gali elgtis padorūs žmonės, kai kalbama apie žmonių gyvybes?
Na taip, keletas Žemupio gyventojų buvo iškėlę klausimą apie tai, kas gali vykti Aukštupio kaime, tačiau daugumai tai mažai rūpi. Yra tiek darbo gelbstint žmones iš upės, kad niekas neturi laiko nueiti pažiūrėti, kaip jie į ją įkrenta. Kartais taip būna.
Iš Donald Ardell „High Level Wellness“
Labai dažnai mes sukamės kaip voverė rate, ir net net nesusimąstome, kad galima keisti savo mąstymą, elgesį, šalinti vienas ar kitas priežastis… tam, kad iš esmės būtų išspręsta problema.
Nuoširdžiai, Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė:)
