Įvairios baimės ar fobijos nepralenkia nė vieno iš mūsų. Įvairiausių baimių ir fobijų turi tiek vaikai, tiek suaugę žmonės, nepaisant jų gyvenimo įpročių, socialinio sluoksnio ar įsitikinimų. Istorija rodo, jog net žymiausi karžygiai turėjo baimių ir net protingiausi pasaulio genijai kovojo su fobijomis. Pavyzdžiui, pirmasis JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas bijojo būti palaidotas gyvas, Volfgangas Amadėjus Mocartas buvo įsitikinęs, jog jį persekioja ir ketina nužudyti italai, o netgi pats Zigmundas Froidas bijojo paparčių ir netgi žiūrėti žmonėms į akis. Tad baimės kartais suprantamos kaip natūrali žmogaus būsena, deja, ji atsiranda ne šiaip sau.
Labai dažnai žmonių baimės ir fobijos susiformuoja dar vaikystėje, dėl tam tikrų patirčių, kurios paliko žymę pasąmonėje arba taip ir nebuvo identifikuotos kaip saugios. Todėl psichologinė pagalba įveikiant baimes – visada reikalinga. Labai dažnai į specialistus kreipiasi tėvai, pastebėję, jog vaikai taip pat gyvena vienoje ar kitoje sugalvotoje baimėje. Psichoterapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė dalijasi patarimais, kaip atrasti ir įveikti vaiko baimes. Reikalingi keli paprasti žingsniai.
- Pastebėti. Ne visuomet tėvai sugeba pastebėti, jog vaiką kamuoja baimė ar fobija. J.Dainauskaitė-Šileikienė pasakoja, jog dažniausiai tėvai pradeda pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį. Pavyzdžiui, vaikas nebenori išsiskirti su tėvais, jam baisu būti vienam kambaryje ar namuose, nemalonu vienam eiti į mokyklą, likti klasėje. Tai patiria ir mažesni, ir vyresni vaikai bei paaugliai. Tačiau kiekvienu atveju, kai vaiką kamuoja baimės, jam tenka išgyventi didesnius ar mažesnius vidinius sunkumus.
- Suprasti. Pastebėjus, jog vaikas elgiasi ne taip, kaip ankščiau, reikėtų reaguoti nedelsiant. Labai svarbu suprasti, jog ilgainiui vaiko baimės gali padaryti neigiamą poveikį vaiko psichologinei ir psichinei sveikatai. Jeigu vaikas negali paaiškinti, kodėl bijo, geriausiai padės psichologinė pagalba. Psichologė pasakoja atvejį, kuomet 12 metų vaikas ėmė bijoti būti namuose ar kažkur eiti vienas, todėl tėvai kreipėsi pagalbos. Galiausiai paaiškėjo, jog vaiko baimės slepiasi dar nuo vaikystės, kai šeima gyveno nuosavame name, o vonios kambarys buvo rūsyje. Mažam vaikui, naktį užsimanius į tualetą, tekdavo įveikti baimę keliantį kelią. Baimė gal ir nebūtų išlikusi iki paauglystės, tačiau tuomet mažai atžalai tėvai aiškino, esą nėra ko bijoti, o vaikas tik išsigalvoja. Tokiais atvejais patariama vengti tokių frazių kaip „Nebūk bailys“, „Ką čia išsigalvoji“ ir panašių. Vaikas supranta, jog pagalbos šeimoje jis nesulauks, bet jo baimė niekur nedingsta. Bėgant laikui senos baimės iškildavo į paviršių ir virto kitomis baimėmis, tokiomis kaip baimė likti vienam namuose ar vienam eiti į mokyklą. Tada gali būti reikalinga jau ir psichologinė pagalba baimėms įveikti.
- Įveikti. Žinant, iš kur kilo baimė, tampa gerokai lengviau ją įveikti. Ypač dirbant su vaikais, psichologė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė siūlo išbandyti vaikams prieinamas psichoterapijas, kurios žadintų vaiko vaizduotę, primintų malonų žaidimą. Tuomet psichologinė pagalba bus daug efektyvesnė. Vienas iš variantų – meno terapija. Nuosekliai dirbant ir taikant įvairias šios terapijos metodikas, ilgainiui vaikas vėl iškelia vaikystės vaizdinius, ima juos suprasti, transformuoti ir taip įveikia įtampa. Pagerėjus jo psichologinei būsenai, grįžta gera nuotaika, pasitikėjimas savimi, netgi fizinis aktyvumas, dingsta miego sutrikimai. Psichologės patarimu, pastebėjus vaikų baimes, nereikėtų tikėtis, jog padės raminamieji ar kitokie slopinantys veiksmai. Baimę galima įveikti ir iš jos išsilaisvinti tik ją supratus.
Meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė
