Įkvepianti pažintis su P. Zacharovu
Tikiu, kad daugelis iš mūsų esame ne kartą susidūrę su frazės „reikiamu laiku, reikiamoje vietoje“ mistiškumu. Ir man ne kartą pasitaikė tokių situacijų, tačiau vis dar tenka nustebti. Savaitgalį dalyvavau XIII Tarptautiniame tradicinės ir alternatyviosios medicinos atstovų suvažiavime, kuris vyko Rygoje. Neįtikėtina, kiek įdomių žmonių teko sutikti, bet vienas jų paliko itin gilų įspūdį. Tai profesorius ir mokslininkas Pavelas Zacharovas, gyvenantis Maskvoje. Organizatoriai net penkiskart kvietė jį atvykti, bet dėl didelio užimtumo šiemet suvažiavime jis apsilankė pirmą kartą.
- Zacharovas yra įgyjęs inžinieriaus-išradėjo išsilavinimą, apgynęs disertaciją. Dirbo Kosmoso industrijoje. Neilgai trukus aplankęs suvokimas, kad jo gyvenime kažkas vyksta ne taip, privertė padaryti lemtingus pokyčius ir viską pakreipti kita linkme. Pradėjęs domėtis žmogumi, jo negalavimais ir ligomis, Zacharovas suprato, kad šioje srityje gali nuveikti labai daug. Jis tapo mokslininku, gydytoju, žiniuoniu. Šiuo metu P. Zacharovas yra Rusijos medicinos-technikos mokslų akademijos ir Rusijos liaudies medicinos asociacijos prezidentas, Europos informatizacijos akademijos ir profesinės psichoterapijos lygos tikrasis narys, mokslinio medicinos centro „Ieva“ (Rusija) vadovas, o jo nuopelnus, titulus ir laimėjimus sunku net suskaičiuoti.
Daktaro P. Zacharovo dėmesio centre – žmogus, jo nesėkmės ir ligos. Jis padeda išgyti, mokydamas pažinti save ir beribes vidines jėgas, slypinčias kiekviename. Daugelis yra apie tai girdėję, tačiau dėl neaiškių priežasčių tuo netiki ir ligos atveju patenka į amžiną priklausomybę nuo farmacijos pramonės, tikėdami, kad tik stebuklinga tabletė gali pagelbėti. Profesorius P. Zacharovas gydo be medikamentų. Pagrindinis jo darbo įrankis, kurį naudoja savo vadovaujamame centre – tai 400 metų senumo kedro medienos statinė, kuri sukonstruota ir veikia pagal paties Zacharovo sukurtą metodiką. Vienas įsimintiniausių išgyjimo atvejų įvyko merginai, kuriai patirta sunki trauma progrozavo protinę negalią visam likusiam gyvenimui. Po gydymo kurso kedro medienos statinėje, merginos smegenys ėmė funkcionuoti vis geriau, kol ji visiškai pasveiko ir net sukūrė šeimą. Kitas neįtikėtinas išgyjimas įvyko Vokietijoje. Nuo gimimo buvęs aklas berniukas praregėjo! Už šį visus sujaudinusi išgyjimą P. Zacharovas buvo apdovanotas aukščiausiu „Didžiuoju Georgijaus kryžiumi už nuopelnus“. Tai I-ojo laipsnio Europos mokslų akademijos apdovanojimas už praktinės medicinos mokslinius atradimus. P. Zacharovui įteikta daugybė tarptautinių apdovanojimų už neįtikėtinus gydymo rezultatus ir jie visi paremti sunkiai suvokiamais faktais, kuriuos dažnu atveju galima pavadinti stebuklais.
Nepaprastai džiaugiuosi, kad suvažiavimo Rygoje metu, man teko išskirtinė galimybė asmeniškai pabendrauti su P. Zacharovu. Atrodo, kad šis žmogus išgirsta daugiau ir giliau, nei pasakoma žodžiais ir žino, kaip padėti. Vakarienės metu jis netikėtai paklausė manęs „kas vyksta tarp tavęs ir mamos?“ Atsakiau, kad kaip tik šiemet jos netekau ir tai labai sunkiai išgyvenau… Jis dar kartą paklausė „kas vyksta tarp tavęs ir mamos?“ Tada papasakojau, kad mano tėvai išsiskyrė kai buvau septynerių. Mama išvyko gyventi į kitą miestą, o aš likau su tėčiu. Po metų jis vedė kitą moterį ir aš persikrausčiau pas senelius. Pridūriau, kad jau praėjau asmeninę terapiją, viską atleidau, esu sveika ir laiminga. P. Zacharovas patvirtino, kad viskas būtent taip ir yra, tačiau neatsakytų klausimų sau pačiai dar likę. Rytojaus dieną jis paskyrė man asmeninę praktinę konsultaciją. Visiškai nežinojau ko tikėtis, bet supratau, kad tai kažkas nepaprasto. Susitikimo metu 2,5 valandos dirbome ties svarbiausiais klausimais – santykiai su tėvais ir savęs suvokimas. Šalia jo jaučiausi jaukiai. Aiškus balso tembras, išraiškinga kalba ir konkretumas sukurė išskirtinę nuoširdumo ir pasitikėjimo atmosferą. Tuomet P. Zacharovas pasidalijo savo patirtimi ir gydymo metodais, kuriais stiprinama ir atstatoma žmogaus fizinė ir psichinė sveikata. Jo atvirumas ir paprastumas mane stebino, o metodai, apie kuriuos kalbėjo buvo negirdėti ir net nepanašūs į tuos, kuriuos žinojau. Jis pasakė, kad informacijos, kuria dalinasi, knygose nerasiu. Kol kas ji niekur nepublikuota ir aš galiu pasinaudoti ja savo veikloje, padėdama žmonėms.
Laikas, praleistas Rygoje, beklausant P. Zacharovo paskaitų ir bendraujant individuliose konsultacijose mane labai praturtino ir kaip žmogų, ir kaip savo srities specialistę. Tai suteikė papildomų jėgų antplūdį. P. Zacharovas paliko man itin stipraus, energingo ir nuoširdaus žmogaus įspūdį. Džiaugiuosi, kad turėjau tokią galimybę atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku.
Meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė
2015 – 10 – 18
