Vaikas – tėvų atspindys?

Pasak meno terapeutės, psichologės Jurgitos Dainauskaitės-Šileikienės, obuolys nuo obels iš tiesų netoli rieda, tačiau dėl to daugiausia kalti ne genai, o tėvų elgesio pavyzdys atžaloms.

 Dažnai vaikuose galima aiškiai atpažinti jų tėvų charakterio savybes, tarkime, uždarumą, užsispyrimą, išsiblaškymą arba dosnumą. Jos paveldimos ar išmokstamos?

kudikis-ir-veidrodis-65446518

Tai išmokti dalykai. Nuo gimimo būdami toje pačioje erdvėje su gimdytojais vaikai išsaugo vaizdus, informaciją apie jų elgesį ir namie patirtus išgyvenimus. Jie lieka visam gyvenimui ir tampa jų asmenybės dalimi. Vaikai perima gimdytojų judesius, kalbėjimo manieras ir įpročius. Netgi galima sakyti, kad jų viduje tarsi apsigyvena mama ir tėvas. Pavyzdžiui, namie, kur vyrauja supratingumas bei meilė, kur tėvai vienas su kitu elgiasi pagarbiai ir kilusius sunkumus sprendžia kalbėdami bei svarstydami, vaikai taip pat ramiai reaguoja į nesėkmes, išmoksta ieškoti sprendimų ir kompromisų. Dalis savybių jiems gali būti įkalbamos. Tarkime, tada, kai atžala lyginama su nemylimu sutuoktiniu arba kitu negerbiamu asmeniu – „žioplys kaip tėvas“ arba „visa į motiną, net sriubos negebi išvirti.“

Tos pačios šeimos vaikai kartais būna visiškai skirtingi. Vienas gali būti paklusnus ir pavyzdingas mokinys, o kitas nenuorama peštukas. Kodėl taip nutinka? Juk genai, šeimos vertybės ir auklėjimas tokie patys?

Dažniausiai taip nutinka tais atvejais, kai vienai iš atžalų trūksta tėvų dėmesio. Jeigu šeimoje auga du sūnūs ir vienas jų tėvams yra tiesiog tobulas šaunuolis, jam skiriama daugiausia dėmesio, juo gimdytojai nuolatos didžiuojasi ir visiems jį giria, kitas vaikas gali pasijusti nevykėlis, nemylimas, nesaugus. Tuomet jam kyla įvairių baimių, dėl patiriamų neigiamų emocijų susikaupia įtampų, todėl gali pradėti maištauti, elgtis priešiškai ir neadekvačiai.images (3)

Kokią įtaką vaiko asmenybei daro tėvų auklėjimas?

Auklėjimas – tai buvimas tokiais, kokius norime matyti savo vaikus. Kitaip visi pamokslai yra tik tuščios kalbos. Kad ir kaip auklėtume savo vaikus, kad ir ką jiems kalbėtume, jie mokosi iš būsenų, todėl yra tokie pat, kaip ir gimdytojai. Tarkime, jeigu namie nuolatos tvyro įtampa, konfliktai ir nesutarimai, atžala bus pikta, agresyvi bei savo pyktį išlies tais pačiais būdais arba taps baugščia pastumdėle. Jeigu mama sako sūnui, kad jis turi būti stiprus, drąsus, o pati jį baudžia, muša, žemina, tuomet tokie žodžiai nieko nereiškia. Jis išmoksta paklusti moteriai. Ir užaugęs, bendraudamas su moterimis, bus baugštus, linkęs nusileisti, kad tik išvengtų pažeminimo arba bausmės. Mama su cigarete rankose, kuri sako, kad rūkyti yra labai negerai, atžalų neįtikins nerūkyti.

Deja, tiek namie, tiek mokykloje vyrauja požiūris, kad auklėti vaiką reikia verčiant jį paklusti. Kartais žodis „auklėti“ suprantamas netgi kaip manipuliavimas vaiku, jo laikymas žemesniu ir beteisiu. Apskritai tėvai dažniausiai elgiasi su savo atžalomis taip, kaip su jais elgėsi jų gimdytojai arba dar blogiau. Kai buvome maži ir tėvai mus baudė rėkimu, fizinėmis bausmėmis, to nesuvokėme kaip blogybės, atrodė, kad taip ir turėjo būti. Tačiau užaugus ir susilaukus savo atžalų nuoskaudos pradeda lįsti lauk. Daugelis tarsi iš naujo išgyvena vaikystėje patirtas traumas ir nesąmoningai ima keršyti taip elgdamiesi su savo vaikais. Todėl šiuolaikiniai tėvai dažniausiai vis dar baudžia atžalas fizinėmis bausmėmis. Nors dėl to patys liūdi ir jaučia kaltę, tačiau nemoka elgtis kitaip.

Neretai alkoholikų vaikai seka gimdytojų pėdomis. Ar paveldimos priklausomybės?

Nepaveldimos. Jos gali būti įkalbamos. Be to, alkoholikų vaikai dažnai neturi kitokių pavyzdžių, nemato galimybių gyventi kitaip, todėl nuolatos būdami asocialioje aplinkoje pradeda elgtis kaip jų tėvai. Tačiau jei atsiranda galimybė pakeisti aplinką, vaikas gali gyventi kitokį gyvenimą, siekti karjeros, susikurti gražius santykius ir pan.

Intelektualūs ir talentingi gimdytojai užaugina tokius pat vaikus?

Nėra įrodyta, kad talentai paveldimi, tačiau pasitaiko, kad iš kartos į kartą gimsta tą patį talentą turintys žmonės. Tarkime, LDK didikų Oginskių šeimos keliose kartose gimė kompozitoriai. Tačiau tai nėra taisyklė. Gali būti ir alkoholikų šeimoje talentų, o talentingi tėvai kartais užaugina nieko nesiekiančius vaikus.Kiek asmenybei svarbūs draugai? Ar tėvams reikėtų griežtai kontroliuoti, su kuo atžalos leidžia laiką?

Daugiausia, ką galime duoti savo vaikui, tai bendrauti su juo. Atžalos, kurios pasitiki savo tėvais bei jaučia jų palaikymą, intuityviai žino, ką reikia pasakoti gimdytojams, ir nebijo pasakyti, kas vyksta draugų kompanijose.

Kalbino Justina Petraškevičienė

Publikuota žurnale „Prie kavos“.

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on TumblrPin on PinterestEmail this to someonePrint this page

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *