Psichologinė pagalba vaikams, vaikų ir tėvų psichologinė konsultacija, gydymas be vaistų

Psichologinė pagalba vaikams, vaikų ir tėvų psichologinė konsultacija, gydymas be vaistų

Vaikai – lyg kempinės, iš aplinkos instinktyviai sugeriančios visas emocijas. Vaikai yra suaugusiųjų pasaulio atspindys ar veidrodis. Nors dažnai į šalia esančių mažųjų rūpesčius numojame ranka, vaikams jų bėdos niekada nebūna mažos. Atvirkščiai, jie tarsi tos po lova tūnančios pabaisos, kurios didėja ir tampa grėsmingos, išjungus šviesą.

Taip, vaikai taip pat turi bėdų, bet šalia esantys suaugusieji gali jiems padėti. Kai į gerą keičiasi suaugęs žmogus, lengva gyventi tampa ir esančiam šalia mažam žmogui. Kai suaugęs žmogus atsipalaiduoja nuo savo praeities „po lova pakištų pabaisų“, nusikrato įtampos, atsipalaiduoja, džiaugtis gyvenimu pradeda ir vaikas. Vaikai ir tėvai tampriai susieti nematomais stipriais tarpusavio meilės saitais, tad jie turi padėti vieni kitiems augti ir užaugti.

Suaugusieji yra šalia, kad padėtų vaikui užaugti mylinčiam, pasitikinčiam savimi, drąsiam, nebijančiam naujovių, gyvenančiam atvira ir mylinčia širdimi. Kaip to pasiekti? „Negali duoti to, ko pats neturėjai“, – sako psichologė, meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė. Tačiau tai nėra nuosprendis, atvirkščiai, paskatinimas bei padrąsinimas ieškoti psichologinės pagalbos vaikams ir tėvams. Drąsūs žmonės nebijo paprašyti pagalbos. Stebuklų, pokyčių į gerą nebūna be pastangų.

Psichologinė pagalba vaikams ir jų tėvams Klaipėdoje teikiama šiais atvejais:

psichosomatiniai susirgimai (pilvo ir galvos skausmai, neurozės, tikai, naktinis šlapinimasis, alergijos);

elgesio sutrikimai;

raidos sutrikimai;

elgesio problemos;

įvairios baimės;

neklausymas;

isterijos;

emocinis išsekimas;

krizės;

netektys, tėvų skyrybos.

Psichologė, meno terapeutė, el. knygos „Laimingi vaikai serga mažiau. Vaikų ir paauglių gydymas be vaistų“ autorė Jurgita Dainauskaitė-Šileikeinė įsitikinusi, kad suvokimas apie meilės svarbą prišaukia gerus pokyčius, padeda nusiraminti ir sveikti.

Kodėl kamuoja ligos, pykčio priepuoliai, įvairios baimės ar agresija? Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Klaipėdoje dirbančios psichologės, meno terapeutės naudojamos naujausios meno terapijos metodikos, pačios sukurtos schemos padėjo ne vienam vaikui pasveikti.

Užsiėmimų metu bendraudama su vaiku arba kartu su tėvais, globėjais, psichologė Jurgita Dainauskaitė-Šileikeinė stengiasi kuo išsamiau išsiaiškinti ir suprasti vaiko rūpesčius. Tam ji pasitelkia piešimo, tapymo, smėlio, pasakų, muzikos, judesio-šokio, lipdymo terapijas, specialiuosius žaidimus. Išreikšdamas save per meną vaikas drąsiau jaučiasi, geriau pažįsta save, taip pat ugdomi sensomotoriniai, psichomotoriniai įgūdžiai, koordinacija, smulkioji ir stambioji motorika, aplinkos pažinimas. Jau po kelių užsiėmimų dingsta kai kurių sutrikimų požymiai, pradeda spręstis, atrodė, neišsprendžiamos elgesio problemos.

5 tiesos, kurių neturėtų pamiršti tėvai

156054_1446012462353556_7383819292795151328_n

1. Nereikalaukite, kad jūsų vaikas būtų toks, kokio norite jūs. Padėkite jam tapti savimi.
2. Nereikalaukite dėkingumo už viską, ką dėl jo darote. Jūs davėte jam gyvenimą, jis duos gyvenimą kitam, kitas – trečiam, ir tai yra nekintantis dėkingumo dėsnis.
3. Neliekite ant vaiko savo pykčio, kad senatvėje nevalgytumėte karčios duonos. Nes ką pasėsi, tą ir pjausi.
4. Nemenkinkite sunkumų, kuriuos patiria vaikas. Kiekvienam duodama pagal jėgas. Patikėkite, vaiko sunkumai ne mažesni už jūsų, nes jis neturi patirties.
5. Nepamirškite, kad svarbiausi žmogaus susitikimai – tai jo susitikimai su vaikais. Mes niekada nežinome, ką sutinkame vaiko pavidalu.
(Pagal gydytojo ir pedagogo Januszo Korczako mintis)

Vaikų ir paauglių psichosomatiniai susirgimai, elgesio problemos 

berniukas ir merg

Užsiėmimų metu galėsime:

  • palengvinti simptomus ir visiškai pasveikti esant psichosomatiniams susirgimams (naktinis šlapinimasis, bronchinė astma, alergijos, tikas, pilvo, galvos skausmai ir kt.);
  • įveikti depresiją, nerimą, baimes, elgesio sutrikimus;
  • gerinti vaikų ir paauglių santykius su tėvais, bendraamžiais, pedagogais;
  • atsistatyti po emocinio ir fizinio išsekimo, sunkios psichologinės traumos (patyčios ir kt.);
  • raidos sutrikimų atveju;
  • stiprinti pasitikėjimą savimi, teisingai suvokti savąjį „Aš“;
  • formuoti tolesnius savikontrolės įgūdžius.

Meno terapijos, naujausi psichoterapijos, kūno terapijos metodai leidžia diagnozuoti emocines būsenas, atstatyti, išsaugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaikų ir paauglių sveikatą.

Netrukdykime vaikams augti arba kaip atsiranda elgesio problemos

Kiekvienas gimęs kūdikis – pasaulio stebuklas! Jis gimsta nuostabus, laimingas, sveikas (net taip vadinamus „kitokius“ vaikus, vadinu sveikais, kadangi  jie yra tokie, kokie yra). Vos gimęs kūdikis jau domisi pasauliu, tyrinėja kiekvieną savo judesį, būdamas 9-10 mėn. gali tyčia mesti žemėn daiktus ir suprasti –„aš galiu“. Ima atrasti vis naujus savo judesius: verstis, keltis, ropinėti, vaikščioti, judėti  be perstojo – ir tai yra jo natūralūs prigimtiniai gebėjimai.

Maži vaikai yra atviri kito žmogaus šypsenai, teigiamai emocijai,. Vėliau vaikai vis dažniau patiria barimą, tramdymą, nepasitenkinimą: viešoje vietoje garsiau kalbantį vaiką nepatenkintu žvilgsniu nulydi teta, dėdė, o mamą gali pavadinti nesugebančia auklėti vaiko. Taip imamos blokuoti vaiko emocijos:  jis pamažu tampa uždaras ir baikštus, bijo akių kontakto, todėl vėliau bijos atsakinėti prieš klasę, mokytojus .  Jeigu mes neblokuotume vaiko prigimtinių natūralių gebėjimų reikšti emocijas,  jis natūraliai priaugtų ir iki lytinio brendimo klausimų –  tai nebūtų nei juokinga, nei gėda.

Suaugę linkę manyti, kad vaikus visko reikia mokyti. Mylintys tėveliai dažnai net nenutuokia, kad vaikai viską geba išmokti patys, tik nereikia jų blokuoti, trukdyti jiems augti ir vystytis. Kai vaikas pradeda piešti, tai yra labai svarbus jo psichinio vystymosi  etapas. Keverzones piešiantiems 1,5-3,5 metų vaikams  turime būti kantrūs ir atsakingi, kadangi tuo metu jų mąstyme vyksta labai intensyvūs pokyčiai, reikalingi tolesnio sėkmingo gyvenimo kūrimui. Kai vaikas piešia keverzones, negalima jo mokyti, kaip pvz.: sujunk šitas linijas ir išeis žmogaus galva ar pan. Vaikas pats turi iki to priaugti, pats atrasti: pargriuvęs sugebėti atsikelti, savarankiškai užlipti pirmą laiptuką (suagęs dažnai, kaip didelis milžinas, kuris viską gali už mažiuką, pribėga ir užkelia). Neleidžiant  viso to pasiekti pačiam, nutrūksta natūralus vaiko vystymasis „nuo paprasto prie sudėtingo“. Būtų daug naudingiau nuoširdžiai džiaugtis mažomis vaiko pergalėmis. Patys giliausi pojūčiai vaikams vystosi labai anksti – jau iki 9 mėnesių įgyti bendravimo santykių patyrimai turi įtakos visam likusiam gyvenimui.Daugelis gebėjimų, reikalingų suaugusiesiems, vaikui susiformuoja iki 5-6 metų amžiaus.

Šiandien vis dažniau vyksta nebylus arba atviras konfliktas tarp vaikų darželių darbuotojų ir tėvelių, pedagogų ir tėvelių, vis svarstoma, kas atsakingas už vaiko elgesį, jo padaromus nusižengimus, jo sveikatą,  ateitį, dažnai vieni kaltina kitus, lieka nuoskaudos. Vykstančios švietimo reformos dažnai taip ir lieka nesuprastos nei jų rengėjų, nei vykdytojų. Norėčiau pakviesti visus sutelkti dėmesį į vaikų sveikatos problemų sprendimą, auklėti vaikus nebesiskirstant į stovyklas, padėti vieni kitiems suvokti vaiko pasaulį, suprasti mažą ir jau paaugusį vaiką.

Mažyliai, už kuriuos nuolat viską atlikti skuba gimdytojai, užaugę virsta „eglutėmis“, vėliau stovi rankas išskėtę ir laukia, kol mama aprengs, užsegs paltuką, užriš batus ar pamaitins. Prabėgus keleriems metams  vaikas jau bus baramas už tai ar baudžiamas, vadinamas tinginiu, nevykėliu, nenorinčiu sportinių užsiėmimų, sėdinčiu nuo ryto iki vakaro prie kompiuterio, nesugebančiu susikaupti pamokoje. Aišku, suaugę jau bus pamiršę, kad kažkada, taip svarbiu ankstyvuoju vystymosi momentu, patys nutraukė tą procesą.

„Netrukdykime vaikams augti. Mylintys tėvai dažnai net nenutuokia, kad vaikai viską geba išmokti patys, tik nereikia jiems trukdyti“, – šypsosi vaikus ir jų tėvus konsultuojanti psichoterapeutė, psichologė Jurgita.

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on TumblrPin on PinterestEmail this to someonePrint this page