Neleiskime protui tinginiauti

Vieno recepto, kaip išsaugoti šviesų ir aiškų  protą senatvėje – nėra. Šią duotybę iš dalies nulemia ir paveldimumas, įvairios ligos, socialiniai veiksniai. Senstantiems žmonėms būdingas atminties nusilpimas, proto guvumo bei mąstymo aiškumo praradimas.  Tai siejama su viso organizmo senėjimu. Tačiau nuo paties žmogaus dažniausiai priklauso, ar jis pasiduos šioms negandoms ir pasitiks senatvę praradęs gyvenimo džiaugsmą. Kaip treniruoti savo protą ir sulaukti šviesios senatvės pasakoja meno terapeutė Jurgita Valiulienė.

Ne viską lemia genai

Meno terapeutės Jurgitos Valiulienės teigimu, geri genai neabejotinai suteikia žmogui galimybę sulaukti senatvės džiaugiantis gyvenimu. Šiuo atveju žmogus turi geresnes sąlygas savo savišvietai ir saviugdai, stipresnį pasitikėjimo savimi jausmą bei genetiškai nulemtą stiprią fizinę bei psichinę sveikatą. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir teisingas gyvenimo būdas, nuolatinis asmenybės tobulėjimas.

„Pirmasis ir pats svarbiausias mano gyvenimo mokytojas buvo senelis. Jis sulaukė 90 metų, nė karto nesilankė jokioje gydymo įstaigoje ir iki pat mirties išsaugojo šviesų, sveiką bei guvų protą, klausą ir regą. Nuo pat jaunystės senelis gražiai griežė smuiku, mokėjo groti gitara, dainavo, siuvo labai geros kokybės batus. Senelis klausydavosi „Amerikos balso“ per radiją, skaitė knygas ir laikraščius, sprendė kryžiažodžius, kas rytą mankštinosi, važinėjo dviračiu.  Jis turėjo puikų humoro jausmą ir mokėjo mylėti žmones. Niekada nesipyko su kaimynais, negirdėjau jo šaukiančio, niekuomet nesiskundė blogu miegu. Šią išmintį, meną gyventi jis perėmė iš savo tėvų“, – pasakoja J. Valiulienė.

Anot jos, senelio pavyzdys puikiai parodo, jog nuolatinis tobulėjimas, domėjimąsis aplinka ir savimi nutiesia kelią į kokybišką ir šviesią senatvę.

Protą alina stereotipai ir baimės 

Gamta žmogų apdovanoja milžiniškais resursais, tačiau tik maža dalis jų yra panaudojama. Mus supančioja sistema, kurioje gyvename, klaidingos taisyklės kurios mums yra primetamos dar vaikystėje, pareigos ir atsakomybės, neretai uždarančios žmogų tarsi į amžiną voverės ratą.

Meno terapeutės teigimu, asmenybės tobulėjimas ir augimas dažnai prasideda tik tuomet, kai žmogaus gyvenime nutinka kas nors labai svarbaus.

„Kartais aplinkybės susidėlioja taip, jog žmogui tarsi savaime ateina laikas paaugti intelektualiai,  praturtėti dvasiškai, o būna, jog net ir 20 metų asmuo tarsi užmiega, manydamas, jog gyvenime pakanka tik pabaigti mokslus, įgyti profesiją arba susirasti gerai apmokamą darbą“, – pastebi J. Valiulienė.

Anot pokalbininkės, treniruoti protą, lavinti emocinį intelektą būtina nuo pat jaunystės. Ypač svarbu gebėti atsiriboti nuo mums primetamų stereotipų. Jie atima drąsą, užkerta kelią savęs pažinimui, užslopina tikruosius poreikius. Baimė būti savimi ir daryti tai, ką iš tiesų norima daryti, verčia žmones gyventi nepilnavertišką, primestą gyvenimą.

„Jei brandos sulaukę žmonės mažiau žiūrėtų televizijos laidų apie ligas ir jų gydymą medikamentais, jei nekoncentruotų dėmesio į susirgimus, kurie tik teoriškai gali jiems grėsti, o vietoje to domėtųsi sveikatos stiprinimu ir psichofizinėmis treniruotėms, jų gyvenimo kokybė gerėtų. Juk ir čia senjorai pasiduoda stereotipui, kad senatvėje sirgti kokia nors liga yra būtina. Jei jos nėra – puolama ieškoti. Galų gale, ligą  galima priimti ne kaip nuosprendį, o kaip galimybę pasveikti“, – pataria meno terapeutė J. Valiulienė.

Specialistės teigimu,  protą temdo ir gyvenimo tikslo nebuvimas, veltui iššvaistyta energija, įvairios priklausomybės (svaigalai, narkotikai).

Poilsis – taip pat svarbus

„Galimybių treniruoti protą ir dėmesį tikrai turime daug: universitetai senjorams, gamta, knygos, judėjimas, mokymąsis, naujos veiklos suradimas ir pan. Prisiminkite neįgyvendintą savo svajonę, neparašytą laišką senam draugui, raskite laiko sau, buvimui su savimi. Šiandien žmonėms nėra būtina triūsti nuo ryto iki vakaro, ką dauguma net nesusimąstydami daro. Lietuviai nemoka ilsėtis, o tai yra tiesiog natūralu ir privaloma kiekvienam iš mūsų. Tik ramybės būsenoje mus aplanko skaidrios ir teisingos įžvalgos“, – sako J. Valiulienė.

Meno terapeutė priminė Rytų išminčiaus, filosofo Laodzi mintį, jog drusmtas vanduo skaidriu tampa tuomet, kai paliekame jį ramybėje, kad nusistovėtų…

Lavina  ir meno terapija

Meno terapija, viena iš psichoterapijos rūšių  – dar vienas būdas, padedantis išsaugoti aiškų protą ir šviesią brandą.

J. Valiulienės teigimu,  terapijos seansų metu atsiveria tokie vidiniai resursai, kurie nustebina net patį žmogų. Didžiulė kūrybiškumo jėga labai įtakoja žmogaus fizinę, emocinę, psichinę sveikatą. Gėrintis gamta, meno kūriniais, muzikuojant, kinta centrinės nervų sistemos veikla, raumenų tonusas, medžiagų apykaita. Tai teigiamai veikia viso organizmo funkcijas.

Protą gerai stimuliuoja malonūs įspūdžiai ir emocijos. Vienas iš meno terapijos metodų, Lietuvoje beveik netaikomas, yra kraštovaizdžio terapija. Jos metu mokoma susilieti su gamta, pajusti jos ciklus, stiprinamas emocinis intelektas, lavinamas mąstymas. Žmogus mokosi iš naujo savyje atrasti giliai paslėptus, užmirštus talentus, o atradimai suteikia laimės pojūtį.

„Meno terapija lavina žmogų visapusiškai, tai saugi saviraiškos forma, padedanti išlaisvinti susikaupusias neigiamas emocijas – pyktį, agresiją.  Pokyčiai vyksta piešiant, muzikuojant, šokant, dainuojant, sudėtingos situacijos sprendžiamos naudojant psichodramos būdą. Meno terapija tinka ir vaikams, ir senjorams. Šiai veiklai visiškai nebūtinas koks nors specialus, meninis išsilavinimas“, – pasakoja J.Valiulienė.

Mokykimės iš protėvių

Gerontologijos – mokslo apie senėjimo priežastis ir reiškinius gydytojai, vieningai laikosi nuomonės, jog ypač veiksmingas būdas išvengti senatvinės silpnaprotystės – gebėjimas žodžiu perduoti kitiems žmonėms per savo gyvenimą sukauptas žinias, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Jie neturėjo telefonų, kompiuterių, televizorių, tačiau  stebino vaikaičius šviesiu protu ir išmintimi.

Intensyviai treniruoti protą ir atmintį reikėtų  nuo mažumės, ir tai daryti rekomenduojama visą gyvenimą, pataria gerontologijos specialistai. Savo pacientams jie pataria ne tik skaityti knygas, mintinai mokytis eilėraščius, bet ir aptarti knygų turinį su bendraamžiais.

Teigiama, jog stengdamiesi įsigilinti į knygų turinį, romanų siužetą, įsimindami patikusias mintis, aforizmus, mes neleidžiame savo protui tinginiauti. Visa tai smegenims naudinga ir fiziologiniu požiūriu, nes įtemptai mąstant, jos yra geriau aprūpinamos krauju, o tai labai sumažina riziką susirgti smegenų kraujagyslių ateroskleroze.

Gerontologai akcentuoja, jog norint išvengti smegenų kraujagyslių sklerozės bei senatvinės silpnaprotystės, būtina liautis vartoti alkoholį ir kuo anksčiau atsikratyti rūkymo priklausomybės.

Publikuota žurnale: Bznstart

Užrašė Vaida Jutkonė

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on TumblrPin on PinterestEmail this to someonePrint this page

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *