Kūno terapija

Kūno psichoterapijos metodikų taikymo sertifikatus: „Kūno terapija. Jūsų kūno galimybės“, „Psichologinis konsultavimas: profesinio meistriškumo paslaptys“ įgijau Sankt – Peterburgo praktinės psichologijos institute, gydytojo psichoterapeuto I. Kanifolskio grupėje.

Kūno psichoterapijos pagalba galime įveikti:

  • fizinius skausmus (kakle, pečių ir nugaros srityje, galvos skausmas ir svaigimas, migrena, išraudimas dėl jaudulio, galūnių tirpimas);
  • nerimą, nemigą, baimes;
  • depresiją;
  • praeities nuoskaudas;
  • atsipalaiduoti nuo įtampos, pervargimo;
  • eilę psichosomatinių susirgimų.

Psichologė Jurgita Valiulienė: „Kūnas nemeluoja“

Jūsų kūnas apie jus gali pasakyti daugiau, nei jūs pats apie save papasakosite žodžiais. Jūsų kūnas gali jums pasakyti daugiau, nei jūs pats apie save žinote. Jis trumpiausiu keliu nuves į pasąmonę, kur slypi jūsų tikrieji troškimai, nuslopintas nerimas, tariamai pamiršti įvykiai. Kitaip nei sąmonė, kuri visada ras netikrų pasiteisinimų, kūnas nemoka meluoti. Jeigu jūsų gyvenime kažkas ne taip, jis pirmas jus apie tai perspės. Jis geriausiai jus pažįsta – dar nuo tada, kai net nebuvote gimę.

Psichika ir kūnas neatsiejami, – sako psichologė, meno terapeutė Jurgita Valiulienė. – Jeigu negatyvios emocijos neranda išėjimo iš kūno, jos jame lieka – kaip tam tikri blokai, grasinantys virsti fizinėmis ligomis – skrandžio, širdies, odos ir kt. Ne visiems žmonėms yra priimtina ir veiksminga išsipasakoti savo problemas, išlieti negatyvias emocijas žodžiais, ne visi moka ir gali apie jas kalbėti. Būtent todėl pastaruoju metu taip populiarėja kūno psichoterapija. Išgirsti žmogaus kūną, suprasti tai, ką jis sako, ir atitinkamai veikti, – taip trumpai būtų galima nusakyti šios krypties terapeutų darbą.”

Kur Jūs įgijote žinių apie kūno terapiją?

2014 metais kėliau kvalifikaciją Sankt Peterburgo praktinės psichologijos institute, gydytojo psichoterapeuto Igorio Kanifolskio grupėje. Jis yra ne tik patyręs kūno terapijos specialistas, bet hipnozės (Bechterevo mokykla), neurolingvistinio programavimo (NLP), meno terapijos praktikas. Įgijau sertifikatus šiose srityse: „Kūno terapija. Jūsų kūno galimybės“, „Psichologinis konsultavimas: profesinio meistriškumo paslaptys“.

Kokiais būdais, metodais šiuo atveju yra padedama žmogui gydyti sveikatos sutrikimus ar spręsti sudėtingas gyvenimiškas problemas?

Šiuo atveju terapeutas dėmesį sutelkia į žmogaus kūne slypinčius negatyvius pojūčius. Dirbant tam tikrais metodais, kurių iš viso žinoma daugiau nei 600, šie pojūčiai šalinami fiziniu, pasąmonės bei sąmonės lygmeniu.

Kūno terapijos metodai plačiai taikomi  ne tik psichologijos, bet ir potrauminės bei sporto reabilitacijos srityse.

Kas dažiausiai sukelia tuos pojūčius, kurie apsunkina gyvenimą?

Jų prigimtis yra emocinė. Daugelis žmonių galvoja, kad emociniai išgyvenimai kelia tiktai psichologines problemas. Turime per mažai informacijos apie tai, kaip stresas veikia raumenis, sąnarius, vidaus organų veiklą. Tačiau matome, kad vis daugiau fizinių negalavimų siejama su psichosomatine kilme. O kas yra psichosomatika? Labai trumpai tariant, iš esmės tai yra neišreikštas žmogaus poreikis. Jį lydi kaltės, gėdos, baimės jausmai. Žmogus apgaudinėja save, tai gimdo blogus tarpusavio santykius su artimaisiais ir prastą fizinę sveikatą.

Ar galėtumėte papasakoti detaliau, kaip atliekama kūno terapija?

Tam yra skirti specialūs pratimai. Į kūną orientuota terapija atsiskyrė nuo psichoanalizės kaip atskira savarankiška šaka, ji turi savo teorinę koncepciją ir praktinius metodus.

Liečiant tam tikras kūno vietas, jis reaguoja, kyla  impulsai, išlaisvinantys sunkumo jausmą, įsisenėjusį skausmą, įtampą keliančius prisiminimus, suformavusius blokus vienoje ar kitoje kūno vietoje. Atvėrus vadinamuosius blokus, kūnu pradeda tekėti gyvybinė energija.  Tai dar praeitame šimtmetyje yra aprašęs Froido mokinys V. Reichas,  laikomas kūno terapijos pradininku. Jis pastebėjo, kad jeigu pacientas, , pavyzdžiui, nori sutramdyti jausmus, jis dažnai griebiasi sau už kaklo, tarsi bandydamas užspausti juos gerklėje ir sugrūsti atgal į vidų.

Ar galite pateikti daugiau pavyzdžių, kaip reaguoja kūnas?

Pavyzdžiui, neišsakytas pyktis, sulaikyta agresija gali „užrakinti” apatinį žandikaulį. Nemalonūs pojūčiai gerklės srityje gali reikšti užstrigusią nuoskaudą, kurios žmogus neįstengia nei nuryti, nei išspjauti.. Nuolatiniai pečių, stuburo, rankų skausmai gali byloti, jog žmogus draudžia sau jausti tai,  ką iš tikro jaučia. Slopinama baimė būti atsumtam, nemylimam gali blokuoti diafragmą, žmogus “nebemoka” laisvai kvėpuoti… ir taip toliau.

Socialinio gyvenimo taisyklės reikalauja iš mūsų ramaus elgesio be emocijų. Kas nesugeba prie to prisitaikyti –  blogai jaučiasi, serga.

Mes galime apsimesti, kad „viskas ok”, kad daug ką pamiršome, tačiau mūsų kūnas žino tiesą, jis prisimena viską. Jis viską įrašo tarsi diktofonas: jausmus, išgyvenimus,  įvykius… Paprastas pavyzdys: kai žmogus kenčia – jo kūnas tampa sunkus, sustingęs. Jis jaučia varginančius fizinius  simptomus, eina pas gydytojus, šie atlika tyrimus, tačiau neranda jokių pakitimų. Simptomai savaime nepraeina, jie vystosi ir toliau kenkia bendrai sveikatos būklei.

Kūno psichoterapeutai žvelgia į žmogų kaip visumą: asmenybę, kūną, protą, sielą. Tam, kad galėtume pašalinti sveikatos sutrikimą – simptomą, reikia atrasti jo atsiradimo priežastį.

Ką gi daryti, kaip padėti sau?

Jūs teisingai pasakėte: „Padėti sau”. Žmogus turi tam resursų, tik reikia juos atgaivinti, paskatinti.  Pirmiausiai, ką turite padaryti, tai sąžiningai pasikalbėti su savimi.  Paklauskite savęs – ko aš iš tiesų noriu? Daugiau dėmesio, meilės, rūpesčio? Ar kaip tik nenoriu kažko daryti, ko iš manęs to reikalauja?

Kodėl mūsų natūralūs resursai užsiblokuoja?

Pasakysiu tokį pavyzdį. Pažiūrėkite į mažą vaiką. Jo nuo gimimo niekas nemoko, kaip reikia judėti. Jis visa tai moka. Jo kūnas pats, lengvai ir paprastai, juda taip, kaip jam reikia.  Kūdikis žino, kaip reikia apsiversti, vėliau žino, kaip stotis, žengti žingsnį, jis pats ima šokti, dainuoti, piešti… Deja, ateina laikas, kai jis prieš savo valią pradedamas mokyti, ką ir kaip turi daryti. Jis privalo sėdėti ramiai tada, kai nori bėgioti. Turi dainuoti tada, kai nori piešti, o kai nori piešti – jam liepiama šokti. „Sėdėk tiesiai”, „Nesikraipyk” – štai ką girdi vaikas iš išorės, kai jo kūnas jam sako visai ką kita. Jis sako tai, ką žino nuo seniausių laikų. Tuo tarpu socialinės kilmės draudimai ir nuolat slopinama baimė tuos draudimus pažeisti palieka kūne pėdsakus. Kūno terapijos uždavinys – juos atsekti ir padėti kūnui – judesiu, piešimu, kitomis priemonėmis  – atsipalaiduoti. Išlaisvinti tai, ką jis laiko užrakinęs.

Kūno terapijos metu, pasitelkęs kūno pojūčius, žmogus iš naujo mokosi jausti tai, ką iš tikro jaučia. Jis mokosi suprasti tikruosius savo norus. Galima sakyti, kad žmogus atranda savo asmeninę istoriją ir pradeda joje suvokti sąvąjį Aš.

Kalbino Viktorija Ehlers

Publikuota: http://psichika.eu/blog/kunas-nemeluoja

 

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on TumblrPin on PinterestEmail this to someonePrint this page