Judesio terapija išlaisvina kūną, mintis ir emocijas

Nesibaigiantys darbai ir rūpesčiai, nuolat patiriamas stresas veikia mūsų savijautą. Daugelis  jaučiasi pavargę, įsitempę, praradę gyvenimo džiaugsmą. Vienas iš būdų nusiraminti, atsipalaiduoti, išlaisvinti mintis ir emocijas yra kūno judesio šokio terapija. Apie ją kalbamės su psichologe, psichoterapeute Jurgita Dainauskaite-Šileikiene. 

Pasak psichologės, meno terapeutės J. Dainauskaitės-Šileikienės, šiais laikais daugeliui tenka didžiuliai krūviai, tiek darbe, tiek šeimoje, žmonės jaučiasi pavargę, išsibalansavę, o tai kelia įtampą. „Mūsų kūnas turi lytėjimo, regos, klausos ir kitus receptorius, kurie priima aplinkos dirgiklio poveikį ir perduoda jį į nervų sistemą. Jeigu ta informacija neigiama, kūnas reaguoja žaibiškai: įsitempia pečiai, raumenys, širdis ima plakti tankiau, pilvo srityje atsiranda tarsi kumštis. Atsiradusi įtampa niekur niekada nedingsta, ji sukausto kūną, lieka raumenyse, smegenų ląstelėse, – aiškina streso poveikį pašnekovė ir pabrėžia, kad prigimtiniai, paprasti judesiai atpalaiduoja kūno raumenis ir išlaisvina emocijas. – Užtenka pakeisti požiūrį į kvėpavimą, išlaisvinti judesį, mintį, ir vidinis mūsų daktaras jau gydo.“

Prigimtinių judesių galia

„Judėjimas mums svarbu kaip oras, nes mes judame nuo gyvenimo pradžios iki pabaigos. Todėl labai svarbi judėjimo kokybė – nuo to priklauso, įtempti ar atpalaiduoti raumenys, vidaus organų veikla“, – pasakoja  J. Dainauskaitės-Šileikienė, kuri kūno judesio šokio terapijos paslapčių sėmėsi Sankt Peterburge, o dabar veda užsiėmimus Klaipėdoje.

Pasak psichologės, sporto salėje vyksta mechaninis darbas, treniruojami kūno raumenys, o judesio šokio terapijos metu naudojamos judesio šokio, streso įveikimo metodikos, meditacija. „Kiekvieną kūno dalį išlaisviname judėdami laisvai ir lengvai, dėl to galime pajausti save kaip visumą, nes žmogus yra visuma – kūnas, siela ir pasąmonė neatsiejama. Užsiėmimų metu sudaroma saugi aplinka saviraiškai, prisiliečiama prie tokių svarbių dalykų kaip meilė, džiaugsmas, sveikata, išsiskyrimai, pinigai, seksualumas. Praktikų porose ar grupelėse metu ugdome bendravimo įgūdžius – jaučiame ne tik save, bet ir santykius su kitu, tai galime pritaikyti kasdienybėje. Užsiėmimuose žmonės patiria lengvumo, ramybės, išsilaisvinimo būsenas, pradeda suprasti save, pamilsta save tokį, koks yra, pradeda dažniau šypsotis ir džiaugtis. Vienas dalyvis man pasakė: „Aš neįsivaizdavau, kad mano kūnas toks protingas“, – pasakoja pašnekovė.

Anot jos, laisvas prigimtinis judesys ir šokis turi gydomąją galią, tai vaistas nuo liūdesio, vienišumo, depresinių būsenų: „Daugelis iš mūsų patiriame stresų, kuriuos ilgainiui darosi sunku kontroliuoti. Judesio šokio terapija yra vienas iš būdų nusiraminti ir atsipalaiduoti, patirti laisvės ir lengvumo jausmą, susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Čia mes turime galimybę iššokti viską, kas mums jau nebereikalinga. Judesio šokio terapijos praktikos – tai procesas „čia ir dabar“, kurio metu kūnas išgyvena emocijas ir atveria senas istorijas, kurios kažkada buvo užspaustos, o tai virsta pykčiu, baimėmis, nuoskaudomis, kaltės jausmu. Todėl mums būtina susigrąžinti kažkada užslopintą energiją, drąsą, žaismingumą ir kūrybiškumą. Judesio šokio terapijos esmė – ne grožis, o būsena ar išgyvenimai.“

Kūno šokio terapijos esmė – laisvė

  1. Dainauskaitė-Šileikienė sako, kad judesio šokio terapija yra visiška saviraiška, tam nereikia jokio mokymosi ar specialaus pasirengimo. Į užsiėmimus gali ateiti bet kokio amžiaus žmonės, vyrai ir moterys, net vaikai. „Tik gimusio kūdikio judesiai būna laisvi, nesuvaržyti. Vėliau pradedame vaikus drausminti, mokyti tam tikrų judesių, ilgainiui tai pasireiškia raumenų įtampa, kuri vadinama motorine amnezija. Metams bėgant kai kuriuos natūralius judesius net pamirštame, – aiškina specialistė. – Išbandžiusieji judesio šokio terapiją kartais nustemba, kad jų kūnas gali taip lengvai judėti. Čia nereikia mokytis jokios technikos, baimintis, kad šoka neteisingai, nes jie tiesiog būna savimi. Judesiai tampa minkštesni, lengvesni, ne tokie kampuoti. Eisena taip pat pasidaro laisva, nusileidžia pečiai, laisvai juda rankos, klubai. Kai lengvumas ateina į raumenis, tam tikri mechanizmai nuneša juos į smegenis. Emocijoms išlaisvinti pasitelkiama įvairi muzika – priklausomai nuo to, ko siekiama.“
  2. Dainauskaitė-Šileikienė pasakoja, kad į judesio šokio terapijos užsiėmimus ateina visokių žmonių: vieni tikisi tiesiog atsipalaiduoti po įtemptos dienos, kiti nori išmėginti kažką nauja, patenkinti smalsumą, treti siekia išsivaduoti iš liūdesio, nerimo, baimių ir kompleksų. „Visų tikslas panašus – padėti sau spręsti įvairias bėdas, kurios kyla iš nesibaigiančių darbų, vienatvės, streso. Įsitraukti į šokį ne visiems vienodai lengva. Kaip sakė viena mergina, iš pradžių jai norėjosi net išeiti, vyko vidinė kova, o kartais apimdavo „toks draivas“, vaikiškas smagumas, kai leidi sau vėl būti vaiku ir negalvoji apie aplinkinius. Judėti klausantis kūno nėra lengva, juk didžiąją gyvenimo dalį esame mokomi save varžyti. Prisiminkime, kaip vaikystėje mus bardavo, jeigu nenustygdavome vietoje, šūkaudavome, gaudydavome vienas kitą, šėliodavome. Iš tiesų taip elgdamiesi mažieji atsikrato susikaupusių neigiamų emocijų, ir mums, suaugusiesiems vertėtų iš jų pasimokytipaleisti tai, kas negatyvu, ir išmokti džiaugtis“, – kalba meno terapeutė.

Padeda pamilti savo kūną

Pasibaigus didžiausioms metų šventėms, daugelis mūsų jaučiamės pasunkėję keliais kilogramais, bet ne visi ryžtamės praverti sporto salės duris – vienus varžo kompleksai, kitiems tokia veikla pernelyg aktyvi, dar kiti tiesiog negali pakęsti masiškumo. J. Dainauskaitė-Šileikienė tikina, kad atsikratyti svorio padeda ir šokio terapija. „Priaugti kilogramai dažnai yra streso, vidinių išgyvenimų pasekmė. Tam net nebūtina kokia nors psichologinė trauma, kaip skyrybos ar netektis. Kartais užtenka frazės, kuri žmogui labai giliai įsminga. Viena pacientė pasakojo, kad iš jos stambaus kūno sudėjimo šaipydavosi mokytoja. Paauglystėje dėl to kilusios įtampos ir pykčio jai būdavo sunku pasukti kaklą, nes vis atrodydavo, kad už nugaros visi iš jos šaiposi. Stresą mergina malšindavo šveisdama viską, kas pakliūva po ranka, o aplinkinių nuostaba dėl rajumo jai kėlė net pasitenkinimą – tokia buvo jos gynyba prieš užgauliojimus ir pažeminimą“, – sako psichologė.

Paklausta, kaip numesti svorio, tikina: „Reikia pamilti save ir suprasti, kad aš esu nuostabus. Grožio ir liekno kūno standartus kuria bet kas, tačiau gamta mus sukūrė tokius, kokie esame. Tad pažvelkime į save plačiau, o kūnui tobulinti yra įvairių metodikų. Žinoma, intensyviai judant, sudega daugiau kilokalorijų, ir kilogramai tirpsta, o vėliau ateina pasitenkinimas ir džiaugsmas. Todėl stenkimės kuo daugiau judėti.“

Naudinga santykiams ir sveikatai

Pasak pašnekovės, prieš milijonus metų pirmykščiai žmonės bendravo garsais, kūno judesiais, taip buvo išreiškiamas santykis su kitu. „Ir šiais laikais judesys labai svarbus dalykas tiek kuriant santykius, tiek juos stiprinant. Judesio šokio terapija, kai judama užmerktomis akimis, atkuria švelnumo pojūčius, padeda geriau pajausti partnerį, atsiliepti į jo jausmus. Į užsiėmimus ateina ne tik poros, bet ir tėvai su vaikais (nuo šešerių metų). Ši terapija gerina visos šeimos santykius, padeda geriau pažinti ir suprasti vienas kitą“, – kalba J. Dainauskaitė-Šileikienė.

Jos žodžiais, kūno judesio praktika yra puiki prevencinė priemonė nuo raumenų, sąnarių skausmo, kraujotakos sutrikimų: „Jos metu taikoma streso nutraukimo metodika leidžia patirti galimybę džiaugtis, nes iš ilgalaikės atminties iškeliami ir išlaisvinami įsisenėję skauduliai. Moksliniai tyrimai rodo, kad judesio šokio terapija veikia geriau negu vaistai, – teigia meno terapeutė. – Nuo  streso niekur nepabėgsime, tačiau turime jo nebijoti ir mokytis į jį reaguoti. Ganai dažnai užgniaužiame neigiamas emocijas, susigūžiame, jos virsta pykčiu, nepasitenkinimu, o ilgainiui ir skausmais, lėtinėmis ligomis. Žmogus turi gyventi harmoningai, t. y. išlaikyti minčių, kūno ir santykių stabilumą. Jei kuri nors viena iš šių sričių „streikuoja“, vadinasi, kažką gyvenime darome neteisingai. Galbūt trūksta sąmoningo buvimo „čia ir dabar“. Turime gebėti stabtelėti tarp daugybės darbų ir pareigų, išmokti save saugoti ir tausoti.“

 Pratimai harmonijai atkurti

Anot judesio terapeutės, pajusti savo kūną, pabūti su savo mintimis padeda net elementarūs pratimai. „Atsisėskite, kad kojos visu padu remtųsi į grindis, – taip tvirčiau pajaučiame žemę, nebelieka baimės jausmo. Pajutę stabilumą bei tvirtumą, nukreipkite dėmesį į kvėpavimą: giliai įkvėpkite ir iškvėpkite bent 5 kartus. Pajuskite, kaip oras patenka į nosies šnerves, sušyla ir išeina.   Sąmoningai kvėpuodami, pajusite dabarties momentą, kad esate „čia ir dabar“, tada ateis saugumo jausmas, nebeliks ateities baimės. Stresas tarsi nueis į antrą planą, įgysite daugiau ramybės, pasitikėjimo savimi, – aiškina specialistė. Pasak jos, mes dažnai neįvertiname kvėpavimo galių, manome, kad tai nepadės. – Jausti savo natūralų kvėpavimą ir tuo džiaugtis yra puiki saviterapija. Juk su pirmuoju įkvėpimu prasideda mūsų gyvenimas, o su iškvėpimu baigiasi.“

  1. Dainauskaitė-Šileikienė sako, kad staiga kilusį stresą suvaldyti padeda toks paprastas pratimas. „Atsisėskite, kojos remiasi į grindis, rankos ant kelių. Užsimerkite, įsivaizduokite stresą ir minutę pakaitomis plaštakomis plekšnokite į kelius. Šį pratimą galite daryti bet kur: darbe, kavinėje, viešajame transporte ir pan. Įsijungia abu smegenų pusrutuliai, keičiasi kvėpavimas. Galite pakartoti 2–3 kartus.“

Pasak psichologės, įtampai ir stresui sumažinti yra puikus pratimas, įdarbinantis visus 5 pojūčius. „Pažiūrėkite į 5 kambaryje esančius daiktus ir juos žvilgsniu užfiksuokite. Palieskite 4 daiktus, juos pajauskite. Išgirskite 3 garsus, užuoskite 2 kvapus, vieną palaižykite. Praktika tetrunka minutę, tačiau pastebėsite, kad ji daro stebuklus“, – teigia pašnekovė.

Daugeliui gali kilti klausimas, ar judesio šokio terapiją galima praktikuoti savarankiškai. Psichologė sako, kad namuose galima šokti pasileidus muziką ar be jos – judėti išties naudinga, tačiau be specialisto tai bus ne psichoterapija, o savigalba.

Kalbino Dalia Aleknienė

Publikuota, – žurnalas „SAVAITĖ“, Nr. 3. sausio 16 d.

JUDESIO – ŠOKIO, kūno terapija individualiai ir grupėse, seminarai psichologinėmis temomis, meno terapija. Tel.nr. – 861004532 – Jurgita:)

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on TumblrPin on PinterestEmail this to someonePrint this page

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *