Ar yra vaistų nuo alkoholizmo?

„Turiu tėtį, kuris negali atsisakyti alkoholio. Buvo išmestas iš daugelio darboviečių dėl gėrimo dabar ir vėl gali taip atsitikti. Pats nesupranta, kad jam reikia gydytis, bet buvo sutikęs gerti tabletes, jos padejo gal tik 3 savaites, po to vėl tas pats, nežinome, ką daryti toliau. Gal galėtumėte patarti, kaip paskatinti jį suvokti, kad toliau taip elgtis negalima. Gal yra kokių nors rimtesnių vaistų, kurie mažintų potraukį alkoholiui? Ačiū.”

Sveiki, alkoholizmo priežasčių gali būti įvairių, tačiau ši bėda žmogaus gyvenime dažniausiai atsiranda dėl jo išgyvenamos vidinės vyrasįtampos. Ši įtampa gali būti neįsisąmoninta, nesuvokta, giliai palėpta, o jos užuomazgos gali būti susiformavusios dar vaikystėje. Galime tik spėlioti, kas slegia jūsų tėtį nuo vaikystės: gal tai buvo jo šalta mama, gal piktas tėvas, gal jis buvo baudžiamas fiziškai, o gal namuose girdėdavo vien užgauliojimus. Visą gyvenimą žmogų slegiančios įtampos užuomazgos gali atsirasti dėl to, kad jo tėvai pernelyg griežtai kontroliavo, niekada nepagirdavo. Alkoholizmas – žemos savivertės palydovas. Galbūt jūsų tėtis patyrė patyčias iš bendraamžių ir nuo tada negali deramai savęs gerbti ir vertinti, pasitikėti savo jėgomis. Viena iš priklausomybių atsiradimo priežasčių yra patirtas emocinis atstūmimas. Kitaip tariant, kai žmogus negauna atsako į savo meilės poreikį. Ši negatyvi būsena yra tarsi užrakinta viduje. Žmogus, kai išgeria, ją išlaisvina – jaučiasi drąsus, šaunus, tarsi sako: „Aš toks šaunuolis – jūs privalote mane mylėti!”. Įtampą, kurią sunku išreikšti žodžiais, kai kurie žmonės ima slopinti alkoholiu. Ši žalinga priemonė trumpam „užmigdo” sąmonę, ir būsena tampa bent jau pakenčiama. Ką jūs galite padaryti, kad padėtumėte tėčiui? Galite patys pabandyti arba paskatinti ką nors iš šeimos narių pasikalbėti su tėčiu nuoširdžiai. Galbūt jis atsivers ir išpasakos, apie ką svajojo būdamas mažas, kokių savo svajonių nerealizavo, nes manė nesugebėsiąs. Parodydami, kad jis jums nuoširdžiai rūpi, kad artimieji ne tik smerkia, bet ir nori padėti, šiek tiek palengvinsite jo vidinę įtampą. Pasistenkite padidinti jo pasitikėjimą savimi. Priminkite, koks jis kažkada buvo šaunus: gal piešė, sakė linksmus anekdotus, dainavo, laimėjo varžybas… Nesvarbu, kada tai buvo, svarbu, kad jam priminti turint gebėjimų, išskirtinių savybių. Tai stiprina žmogų „čia ir dabar”. Juk jis tebėra tas pats vyras, tik šiuo metu nesusitvarko su potraukiu. Sužinokite, kur jam kada nors buvo labai gera (pvz., gimtajame kaime) ir kartu su juo ten nuvykite. Arba bent pasikalbėkite apie tai. Suraskite jo stipriąsias puses, kaip psichologai sako – vidinius resursus, kurie gali pažadinti norą gyventi, išgyvenimo instinktus. Galbūt jis turi gerą draugą, kurį norėtų aplankyti ir su juo linksmai pasijuokti, o gal norėtų patobulėti profesinėje srityje, pavyzdžiui, gauti aukštesnės kategorijos vairuotojo teises. Labai svarbu, kad jūsų tėtis žinotų, jog yra nuoširdžiai mylimas. Sergantieji priklausomybe dažniausiai sulaukia tik priekaištų, todėl jaučiasi pažeminti, atstumti ir niekam tikę, o tai mažina ryžtą keistis. Suprantu, kad jūs tikitės konkretaus patarimo, tačiau sunku kalbėti apie konkrečius „vaistus”, kai visiškai nežinoma sergančo žmogaus asmeninė istorija ir šeimyninė situacija. Tabletės gali padėti minimaliai, nes jos slopina pačią įtampą, bet ne jos priežastis, kurios, kaip minėjau, greičiausiai nėra suvoktos ir kyla iš praeities. Priklausomo nuo alkoholio žmogaus artimieji kenčia ne mažiau už jį patį. Visai jo šeimai gali padėti specialistas, įsigilinęs į problemos esmę, taikydamas tam tikrus pagalbos metodus. Stiprybės jums ir sėkmės. Klausimas-atsakymas buvo publikuotas dienraštyje „Vakarų ekspresas”.

Komentavo Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on TumblrPin on PinterestEmail this to someonePrint this page

You may also like...

2 Responses

  1. Audronė parašė:

    laba diena, kaip atsikratyti slogios nuotaikos,nepasitikėjimo savimi, savęs nuvertinimo…

    • Jurgita Valiulienė parašė:

      Jūs manau puikiai suprantate, kad taip paprastai atsakyti neįmanoma, todėl, kad to priežastys yra visada (!), tad su jomis ir reikia dirbti. O jos yra susiformavusios (kaip reakcijos, įpročiai, apsaugos ir t.t.) viso mūsų gyvenimo laikotarpiu, t.y. nuo gimimo. Didele dalimi tai priklauso nuo to, kaip su mumis elgiasi tėvai, aplinkiniai, draugai, bendraamžiai. Reikia stengtis kuo plačiau pastebėti pozityvą, neakcentuori problemų gausos, o mokytis gyventi čia ir dabar…Tai pakankamai sudėtingas ir tuo pačiu įdomus procesas, po kurio gyvenimas visada suteikia naujus pojūčius, atveria naujus kelius ir galimybes santykiuose su savimi ir kitais.
      Linkiu jums kuo palankesnių ieškojimų, tačiau trumpiausias kelias dirbant su specialistu.