Ar šalia esantys žmonės turi įtakos laimės pajutimui? Kodėl?

Ar šalia esantys žmonės turi įtakos laimės pajutimui? Kodėl?

Psichologė, meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė–Šileikienė

Taip, išties turi. Atlikti tyrimai teigia, kad apskritai laimės pojūčiui net 60 %įtakos turi aplinka. Taigi ir joje esantys žmonės. Likę 40 %susideda iš asmeninių talentų, pastangų, siekių. Tačiau kad ir kaip kartais žmogus besistengtų būti laimingas, įdėtų daug triūso dirbdamas ir siekdamas rezultatų, jei aplinkui tvyros daug negatyvumo, pajusti laimę bus labai sunku. Šalia esantys žmonės, kurie skundžiasi, yra nepatenkinti ar tiesiog prastai nusiteikę, gali užkrėsti savo negatyviais jausmais, įsitikinimais, mintimis.

Laimė – tai energija. Todėl norint būti laimingu dėmesys turi būti kreipiamas į tai, kas gražu. T. y. energija turi tekėti per malonius vaizdus, kvapus, gerą muziką. Priešingu atveju, kai dėmesys sutelkiamas į negatyvumą – blogus įvykius, praeities nuoskaudas, niūrius žmones, energija nuteka į juos ištirpdydama laimę. Kuo dažniau akcentuojama tai, kas yra ne taip ir blogai, tuo jaustis laimingu sunkiau.

Kaip elgtis šalia nelaimingo, nusiminusio žmogaus? Ar stengtis jį pradžiuginti ar tiesiog pabūti kartu?

Kiekvienas žmogus pirmiausia pats turėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Jei asmuo nusprendžia prisiimti atsakomybę dar ir už nelaimingojo gyvenimą, jam tiesiog neliks laiko savajam. Reikėtų įsidėmėti, kad liūdesys ar nelaimė visada turi priežastį. Todėl norint padėti teks gilintis į jas, o jų gali būti labai daug – nuo vaikystės nuoskaudų iki neseniai įvykusios netekties ar sunkių sveikatos problemų. Jei liūdesys ar slogi nuotaiką žmogų lydi nuolat, pagalba jam yra būtina. Tačiau geriausiai ją suteiktų specialistai. Mat išsiaiškinti ir juo labiau įveikti tokios būsenos priežastis nėra lengva. Tam reikia ir žinių, ir neretai tam tikrų metodikų.

Jei žmogų sukrėtė neseniai įvykęs įvykis, pvz., skyrybos ar artimojo mirtis, ir dėl to jis jaučiasi nelaimingas, padėti galima tiesiog leidžiant jam pabūti tokioje būsenoje. T. y. leisti išliūdėti skausmą ar netektį. Paprastai kiekvienas žmogus turi užtektinai vidinių resursų, kad praėjus kuriam laikui „išliptų“ iš slogios nuotaikos.

Norėtųsi paminėti ir tai, kad neretai geriausia pagalba liūdinčiajam yra priminimas, paskatinimas spręsti užgriuvusias problemas ieškant išeities. Mat net ir tuomet, kai lyja lietus ar dangų dengia stori debesys, virš jų visuomet šviečia saulė.

Kalbino Giedrė Lenkaitė

Publikuota: savaitraštis Prie kavos Nr. 17.

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on VKShare on TumblrPin on PinterestEmail this to someonePrint this page

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *